Liko vos daugiau nei mėnuo, iki baigsis Lietuvos architektų sąjungos ir mažmeninės prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ paskelbtas konkursas parengti architektūrinius pasiūlymus buvusio Kelių policijos pastato Vilniuje, Giraitės g. 3, rekonstrukcijai. Žinią apie tai, kad „Lidl Lietuva“ sutiko skelbti architektūros konkursą, ne vienas turbūt suprato kaip ženklą, kad atsiranda vilčių išsaugoti beveik nepakitusį buvusį Kelių policijos pastatą (architektai Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis). Daugelis architektų įsitikinę – konkurso sąlygos suformuluotos pastato nugriovimui. Viena tokius įtarimus keliančių konkurso sąlygų – užsakovų noras siekti visų pastatų įvertinimo aukščiausiu BREEAM pastatų sertifikavimo sistemos lygiu – Outstanding.
Apie tai, ar įmanoma tokį BREEAM sertifikatą pasiekti statant ne plyname lauke, kalbėjomės su tvariosios plėtros konsultantu ir BREEAM licencijuotu vertintoju Evaldu SAVICKIU.
Evaldas SAVICKIS
– Pabandykime atsakyti į tą svarbiausią klausimą – ar įmanoma pelnyti minėtą sertifikatą nenugriovus senojo policijos pastato?
BREEAM vertinimo ir sertifikavimo sistema turi keletą skirtingų standartų, kurie yra diegiami atsižvelgiant į pastato paskirtį (prekybinis, administracinis, kt.), statybų tipą (naujai statomas, renovuojamas), egzistavimą (nauja statyba ar kurį laiką eksploatuojamas).
Jūsų minimam objektui pasirinktinai būtų galima taikyti vieną iš dviejų standartų – „BREEAM New construction“ arba „BREEAM Refurbishment“. Todėl galiu atsakyti į klausimą teigiamai – TAIP, jei sprendimas bus išsaugoti esamą pastatą, teoriškai išlieka galimybė siekti BREEAM Outstanding sertifikato diegiant „BREEAM Refurbishment“ standartą.
– Ar Lietuvoje šiandien jau yra pastatų, gavusių ar bent jau siekiančių pasiekti aukščiausią BREEAM laiptelį?
Žaliųjų pastatų projektavimo ir statybos praktika Lietuvoje žengia pirmus žingsnius, rinkos dalyviai tik pradeda suprasti, kas yra tarptautiniai standartai tokie kaip BREEAM, LEED ar WELL, pamažu su jais susipažįsta ir pradeda juos naudoti. Todėl naivu tikėtis, kad pirmą kartą taikant šias pasaulyje pripažintas ir žinomas sistemas, vystytojas siektų aukščiausių rezultatų.
Juk projektuojant ir statant pagal šiai dienai galiojinčius LR STR ir HN norminius rodiklius, nebūtų pasiektas net žemiausias BREEAM ar LEED sertifikato lygis. Ir tam yra keletas kompleksinių priežasčių.
Pirma, NT plėtotojai dėl konkurencinės aplinkos ir rinkos jautrumo nuomos kainai nėra pasirengę skirti žymias papildomas investicijas į BREEAM ar kitus standartus atitinkančius sprendinius.
Antra, bendrovės, kurios nuomojasi biurus, masiškai nekelia reikalavimų nuomotojui sertifikuoti jų pastatus, tai reiškia, kad kol kas NT vystytojai nėra masiškai skatinami statyti pagal aukščiausią ir geriausią praktiką. Taip pat nuomininkai nėra pasiryžę mokėti didesnę nuomą už sertifikuotus biurus. Tik didelės tarptautinės bendrovės, turinčios vidines aplinkosaugines taisykles ir politikas su reikalavimais įsikurti BREEAM ar LEED sertfikuotuose biuruose, gali sau leisti mokėti daugiau.
Trečia, Lietuvoje jaučiamas didelis stygius kvalifikuotų ir patyrusių specialistų, kurie galėtų sukurti BREEAM, LEED and WELL strategiją konkrečiam pastatui ir kontroliuoti standartų diegimą, projektuotojai (įskaitant architektus ir inžinierius) neturi patirties ir žinių suprojektuoti tvarų pastatą, labai siauras specialistų ratas turi kvalifikacijas atlikti pastato skaitmeninius dinaminius modeliavimus ir simuliacijas nagrinėjant energinį efektyvumą, akustinį ir šiluminį komfortą, dienos šviesos poreikį. Taigi reikia laiko, kol rinka subręs dideliems projektams.
– Koks procentas visų pasaulyje BREEAM sertifikatą turinčių pastatų gali pasigirti įvertinimu Outstanding?
Šiai dienai pasaulyje yra išduota apie 650 000 BREEAM sertifikatų, tai reiškia, kad yra apie 350 000 sertifikituotų pastatų taikant BREEAM. Iš jų yra tik 26 biurai, kuriems suteiktas sertikatas su Outstanding lygio įvertinimu. Tai tik įrodo, kad ne kiekvienas geba suprojektuoti ir pastatyti tokio tvarumo pastatą.
– Ar yra rekonstruotų pastatų, turiu omeny, konservatyviai rekonstruotų, o ne paliekant dvi senąjį pastatą menančias kolonas, kurie būtų gavę BREEAM sertifikatą?
Pasaulyje yra apie 160 rekonstruotų pastatų, kuriuose buvo įdiegtas BREEAM Refurbishment standartas ir statybų pabaigoje suteiktas sertifikatas. Iš jų net du pastatai Londone gavo įvertinimą Outstanding.
– Kaip įsivaizduotumėte, kaip – etapiškai, idėjiškai – turėtų būti plėtojamas Giraitės projektas, kad turėtų galimybę pretenduoti į BREEAM sertifikatą?
Viskas priklausys nuo savininko keliamų tikslų ir poreikių, paskelbtų sąlygų išlaikyti visą, dalį ar visai neišlaikyti esamo pastato bei BREEAM konsultanto parinktos strategijos. Todėl šiame etape nežinant visų detalių ir konteksto yra sunku sudėlioti veiksmų planą. Tačiau aišku tai, kad visų pirma reikia įvertinti teritorijos ekologinę vertę, esamą neigiamą poveikį aplinkai, galimybes panaudoti sklype esančius resursus ir medžiagas būsimoms naujo pastato statyboms. Antra, išanalizuoti ir pasirinkti geriausią būsimo pastato tūrį ir orientaciją, kad maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamus energijos resursus ir efektyviai panaudoti, kuo mažiau prarandant. Lygiagrečiai turi sekti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų panaudojimo galimybių analizė. Siekiant aukščiausio BREEAM įvertinimo pastatas privalo pats pasigaminti tiek energijos, kiek jis sunaudoja. Galime sakyti, kad jis turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę pagal Lietuvos Respublikos STR.
Kaip ir visi kiti pastatai, taip ir šis biurų pastatas bus statomas žmonėms. Todėl pats svarbiausias etapas yra kuriant sveiką, produktyvią ir komfortišką vidaus aplinką. Pasitelkiamos skaitmeninio simuliavimo analizės, nagrinėjant šiluminį komfortą, triukšmo lygius, natūralios ir dirbtinės šviesos kiekius, šviežaus oro kokybę bei kiekius, lakiųjų organinių junginių emisijos ir kt.
Jeigu pastatas būtų rekonstruojamas, būtų susiduriama su daug iššūkių – nebūtų galima keisti langų ploto ar padėties, kas lemtų mažesnį natūralios šviesos kiekį vidaus patalpose, lubų aukštis taip pat apriboja šiuolaikiškų šildymo ir vėsinimo sistemų diegimą, atsiranda didelė rizika, kad ne visos darbo vietos turės vaizdą pro langą, sunku tikėtis aukštos energinės klasės, nes šiltinimas iš lauko būtų draudžiamas, o viduje atsirastų apribojimai dėl naudingo ploto sumažėjimo.
Audriaus Ambraso nuotr.
Projekto ir konkurso informacija:
2 1891 ha teritorijoje norima vystyti apie 25 000– 7 000 kv. m bendro antžeminių patalpų ploto biurų pastatų parką. Projektą planuojama plėtoti trimis etapais. Pirmuoju etapu būtų vystomas atskiras apie 6 000–7 000 kv. m ploto bendrovės „Lidl Lietuva“ administracinis pastatas. Užsakovas yra atviras pasiūlymams dėl pastatų dydžio ir skaičiaus kituose etapuose. Būtina sąlyga – vienas iš pastatų turi būti skirtas išskirtinai „Lidl“ reikmėms. 2 etapas – nuomojamas administracinės paskirties pastatas (-ai) apie 7 000 kv. m bendro antžeminių patalpų ploto; 3 etapas – nuomojamas administracinės paskirties pastatas (-ai) apie 12 000–14 000 kv. m bendro antžeminių patalpų ploto. Preliminarus projekto įgyvendinimo biudžetas yra 40 milijonų eurų, neįskaičiuojant PVM.
Konkurso sąlygose nurodyta, kad buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas priskiriamas prie geriausių architektų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų. Konkurso dalyvių prašoma įvertinti galimybę biurų parko architektūriniuose sprendiniuose atsispindėti tam tikrus postmodernizmo architektūrinės srovės elementus, būdingus buvusiam Kelių policijos pastatui ir, esant galimybei, projektiniais pasiūlymais išreikšti atitinkamus sprendinius, kurie neigiamai neveiktų racionalaus biurų parko pastatų išdėstymo žemės sklype bei inovatyvios ir tvarios funkcinės biurų parko koncepcijos.
Konkurso dalyviams leidžiama vadovautis prielaida, kad pastatas gali, bet neprivalo būti išsaugotas, tačiau konkurso dalyviai kviečiami pateikti pasiūlymus dėl postmodernizmo architektūrinės srovės pastato elementų integravimo ar atkartojimo biurų parko architektūroje.
Pastato kompozicijos ir architektūrinių elementų, kurie galėtų būti perkelti ar atkartoti naujame biurų komplekse, reikšmingumo ir vertingųjų savybių nustatymo klausimai bus nagrinėjami siekiant viešųjų ir privačių interesų balanso, paskelbus tris geriausius konkurso dalyvių projektinius pasiūlymus ir derybų būdu pasirinkus projektą (projektinių pasiūlymų pagrindu), kuris bus toliau vystomas ir įgyvendinamas.
Projektinius pasiūlymus dalyviai privalės pateikti iki š.m. gruodžio 12 dienos.
Numatyta skirti prizus pirmų trijų vietų laimėtojams:
I vietos laimėtojui – 5 000 eurų;
II vietos laimėtojui – 2 000 eurų;
III vietos laimėtojui – 1 000 eurų.
