Top Baneris

Būsto šiltinimas: kaip neprarasti naudingojo ploto?

2015 rugsėjo 11 d.
Pasidalykite straipsniu

Komfortą ir jaukumą būste dažnas veikiausiai sugretina su čia esančia šiluma. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į sprendimus, kurie padeda namuose išsaugoti šilumą, kad nenukentėtų mikroklimatas, nepasikeistų temperatūros režimas, nesikauptų drėgmė ir pelėsis. Vis dėlto ne visuomet galimi sprendimai būstą šiltinti iš išorės, todėl reikia ieškoti būdų, kaip tai efektyviausiai padaryti iš vidaus, nemažinant būsto ploto, sukuriant komfortiškas sąlygas.

Specialistai pataria ieškoti sprendimų ir rinktis medžiagas, kurios būtų kokybiškos, pasižymėtų ne tik puikiomis šilumos izoliacinėmis ypatybėmis, bet ir atsparumu besikaupiančiam kondensatui, užtikrintų sveiką mikroklimatą, taip pat medžiagas turi būti paprasta montuoti. Tokių sprendimų tikrai yra.

Kai reikalinga itin efektyvi izoliacija

Yra nemažai ekspertų, kurie tikina, kad šiltinti vidaus sienas aktualiausia gyvenantiesiems senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose ir nežinantiesiems, kada renovacija pasieks ir jų namus. Atnaujinant pastatus termoizoliuojami fasadai, todėl per išorines sienas patiriami kur kas mažesni šilumos nuostoliai, o šildymo sąskaitos sumąžta bent keletą kartų.

Specialistai pastebi, kad vienas akivaizdžių vidaus šiltinimo trūkumų – naudingojo patalpų ploto praradimas. Todėl labai svarbu, kokia termoizoliacinė medžiaga būna pasirinkta. Tai lemia, ar pasijus būsto ploto sumažėjimas ir fiziškai, ir vizualiai.

Šią problemą puikiai išsprendžia neseniai rinkoje pasirodžiusi naujiena – FINNFOAM šilumos izoliacijos plokštės FF-PIR. Nuo kitų termoizoliacinių medžiagų jos skiriasi labai geru šilumos laidumo koeficientu, kuris lemia, kad tai pačiai varžai pasiekti užtenka iki 2 kartų mažiau plokščių nei kitų izoliacinių medžiagų.

Ką tai reiškia? Sumažinamas visos konstrukcijos storis, sutaupomas naudingasis plotas, atsiranda galimybių priimti racionalesnius, įvairiapusiškesnius ar efektyvesnius architektūrinius sprendimus.

„Renovuojant senus pastatus dažnai susiduriama su iššūkiu, kai sienų, stogo ar grindų konstrukcijų ypatybės neleidžia naudoti reikiamo storio tradicinės termoizoliacijos, mat reikiamai šilumos varžai pasiekti paprasčiausiai nėra vietos. Tai itin aktualu senos architektūros pastatuose, kurių fasadai dažnai būna pripažinti kultūros paveldu ir būna saugomi. Arba pastatuose, kur nesusitariama dėl jų renovacijos. Tuomet lieka vienintelis būdas – šiltinti konstrukcijas iš vidaus“, – pasakojo FINNFOAM atstovas Egidijus Sutkus.

Anot jo, plokštės FF-PIR taip pat puikiai tinka šiltinant naujus pastatus ir siekiant A, A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės, kai tradicinių izoliacinių medžiagų storis gali būti 30, 40 ar net 60 centimetrų. Savaime suprantama, tuomet architektūriniai pastato sprendimai tampa sudėtingi, sienų storis pradeda riboti vizualinį namo vaizdą ir vidaus gyvenimo kokybę.

„Tikriausiai daug kam yra tekę matyti arba bent įsivaizduoti, kaip atrodo bunkeris. Langai storose sienose – būtent toks efektas susidaro pastatą apšiltinus storu sluoksniu. Šis sprendimas tikrai nėra patrauklus ar užtikrinantis malonų gyvenimą. Todėl ir atsirado efektyvios šilumos izoliacijos poreikis – jos reikia iki dviejų kartų mažiau nei tradicinių izoliacinių medžiagų“, – sakė E. Sutkus. 

Kaip sumažinti izoliacinių medžiagų storį?

FF-PIR šilumos izoliacijos plokštės yra pagamintos iš standžių poliizocianurato putų (PIR) šerdies ir iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksne aliuminio folija.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video