Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.
„Trečiasis šių metų ketvirtis būsto rinkoje buvo aktyvus – po tam tikro stabtelėjimo metų viduryje, rinka vėl pradėjo judėti į priekį. Analizuojant būsto kainų pokyčius galima išskirti senos statybos butus, kurių kainos augo tiek sostinėje, tiek kituose šalies didmiesčiuose, tiek ir rajonų centruose. Vis dėlto, to paties pasakyti apie naujos statybos butus negalima – šiame segmente butų kainos analizuojamu laikotarpiu buvo šiek tiek mažesnės, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“, – naujausius būsto kainų duomenis komentuoja Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Viso per trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje buvo parduota per 900 naujos statybos ir daugiau kaip 2,1 tūkst. senos statybos butų. Naujos statybos butų sandoriu laikomas toks sandoris, kai jis sudarytas praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po statybos užbaigimo.
Vilniuje senos statybos butai trečiąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai kainavo po 1 582 eurus už kv. metrą. Palyginti su 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, jie pabrango 13 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, jų kainos buvo 6 proc. didesnės. Vidutinė naujos statybos buto vieno kvadrato kaina sostinėje siekė 1 481 eurą ir buvo 5 proc. mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai ir beveik 7 proc. mažesnė nei antrąjį šių metų ketvirtį.
„Tokį naujos statybos butų vidutinių kainų mažėjimą lėmė pasikeitusi sandorių struktūra – pirkėjai per analizuotą laikotarpį daugiau butų įsigijo palyginti pigesnėse Vilniaus seniūnijose ir mažiau – brangesnėse. Pavyzdžiui, pastebimai išaugo naujų butų pardavimai Viršuliškių, Verkių ir Naujininkų seniūnijose, kur už vieną kvadratą mokėta artima vidutinei ar mažesnė kaina, tačiau mažėjo Senamiesčio ir Žirmūnų seniūnijose, kuriose tradiciškai butai yra brangesni nei vidutiniškai. Vis dėlto, analizuojant kainų medianas matome, kad šiemet naujos statybos butų kainos padidėjo apie 2 procentus“, – sako Registrų centro analitikas P. Rudzkis.
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) senos statybos butai trečiąjį ketvirtį vidutiniškai kainavo po 896 eurus už kv. metrą – 8 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu metu ir 1 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, naujos statybos butai – 1 104 eurus už kv. metrą (atitinkamai 9 proc. ir 6 proc. mažiau).
Gyvenamųjų namų segmente vyravo kainų augimo tendencijos. Už naujos statybos namus Vilniuje trečiąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai mokėta po 1 003 eurus už kv. metrą, arba 1 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu metu, bet 2 proc. mažiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Senos statybos namai vidutiniškai kainavo po 1 143 eurus už kv. metrą (atitinkamai 27 proc. ir 5 proc. daugiau).
Kituose didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina trečiąjį ketvirtį siekė 884 eurus – 19 proc. daugiau nei pernai liepą-rugsėjį ir 24 proc. daugiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, senos statybos – 639 eurus (atitinkamai 18 proc. ir 3 proc. daugiau).
Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse naujos statybos butai šiemet kainavo vidutiniškai po 867 eurus už kv. metrą (4 proc. daugiau nei 2018 m. trečiąjį ketvirtį, bet šiek tiek mažiau nei šiemet antrąjį ketvirtį), o senos statybos butai – 398 eurus už kv. metrą (atitinkamai 5 proc. daugiau ir 3 proc. mažiau). Tuo metu naujos statybos gyvenamieji namai regionuose kainavo vidutiniškai po 704 eurus už kv. metrą (10 proc. daugiau nei 2018 m. trečiąjį ketvirtį ir 4 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį), o senos statybos namai – 324 eurus už kv. metrą (atitinkamai 2 proc. daugiau ir 3 proc. mažiau).
Registrų centro analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines būsto kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo sutartyse oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Papildoma informacija:
Būsto kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų centro skelbiami būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento rengiamo indekso.
Registrų centro inf.
