Nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir sudaro 80 procentų, parodė „Swedbank“ atlikta palyginamoji būsto rinkos analizė. Latvijoje ir Estijoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis siekia atitinkamai 71 proc. ir 62 proc. visų gyventojų. Be to, nuomojamame būste gyvenančių latvių ir estų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo, tuo metu Lietuvoje tokių gyventojų dalis išliko nepasikeitusi.
„Lietuvos gyventojų požiūris į būstą nesikeičia – dauguma šalies gyventojų pageidauja gyventi nuosavame būste. Kaip rodo ES statistikos tarnybos duomenys, išsinuomotame būste gyvena maždaug tik kas dešimtas lietuvis, šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį nesikeitė. Tiesa, Lietuvoje pastebimai padaugėjo gyvenančiųjų būste, kuris buvo įsigytas su banko paskola. Jei 2007-aisiais tokių gyventojų dalis sudarė 6 proc., tai praėjusiais metais ji jau siekė daugiau kaip 10 procentų“, – komentuoja „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.
Pasak T. Puliko, šalies gyventojų prieraišumą nuosavam būstui lemia ir psichologiniai, ir ekonominiai veiksniai, o vienas svarbiausių – tai gyventojų finansinės galimybės įsigyti nuosavą būstą. „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas rodo, kad gyventojų galimybės įpirkti būstą viename iš trijų didžiausių šalies miestų per dešimtmetį išaugo apie 2 kartus. Remiantis banko skaičiavimu, šiuo metu vidutines pajamas gaunanti šeima miegamajame rajone Vilniuje gali įpirkti maždaug 73 kv. m, Kaune – 114 kv. m, o Klaipėdoje – 106 kv. m ploto būstus.
„Didžiuosiuose šalies miestuose būsto įperkamumas šiuo metu yra netoli rekordinio visų laikų lygio. Kadangi vidutinis atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį lenkė nekilnojamo turto kainų augimą, šalies gyventojai ir toliau turi geras galimybes nuosavam būstui įsigyti. Remiantis neseniai atliktos „Swedbank“ apklausos duomenimis, keisti savo būstą tam panaudodami nuosavas arba skolintas lėšas artimiausioje ateityje planuoja 5 proc. šalies gyventojų. Dar 19 proc. norėtų pakeisti dabartinį būstą, bet didesnių pokyčių kol kas neplanuoja“, – sako T. Pulikas.
Latvijoje ir Estijoje išsinuomotame būste gyvenančių žmonių dalis yra pastebimai didesnė negu Lietuvoje ir sudaro 19 proc. kiekvienoje iš jų. Per pastarąjį dešimtmetį šiose šalyse nuomojamame būste gyvenančių žmonių dalis padidėjo 5 ir 6 procentiniais punktais.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, su banko paskola įsigytuose būstuose gyvena apie 10 proc. šalies gyventojų, Estijoje tokių gyventojų dalis yra didesnė – ji siekia 20 procentų.
„Lyginant vidutines būsto kainas Baltijos šalių sostinėse, jos pastebimai skiriasi. Pagal vidutinę vieno kvadratinio metro kainą brangiausi būstai šiuo metu yra Estijos sostinėje Taline – čia jie kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m. Antrojoje vietoje yra Vilnius, kuriame būstas vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų už kv. m, o Rygoje vidutinės būsto kainos šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų už kv. m.“, − Baltijos šalių sostinių būsto kainas lygina „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Dar didesni skirtumai išryškėja pažvelgus į bendrą situaciją ES šalyse. Nuosavo būsto savininkų dalis visoje ES sudaro 42 proc. visų gyventojų. Vidutiniškai 27 proc. ES gyventojų būstą yra įsigiję pasinaudodami banko paskola, o 31 proc. gyvena nuomojamame būste. Per pastarąjį dešimtmetį būstą besinuomojančių ES gyventojų dalis padidėjo 4 procentiniais punktais.
„Swedbank“ inf.
