Nuo 2016 metų sausio 1 dienos numatyti griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai atidedami iki 2016 metų lapkričio 1 dienos. Nuspręsta, kad reikia ilgesnio laikotarpio norint, jog visi naujai pradedami statyti pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Kas keisis nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos vartotojams, būsto pirkėjams, statytojams? Apie tai sutiko papasakoti Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas ENCIUS.
– Anksčiau numatyta data, po kurios turėjo įsigalioti reikalavimas statyti tik A energinio naudingumo klasės pastatus, atidėta keliems mėnesiams. Ar statybų sektorius nepasiruošęs tokioms revoliucingoms permainoms?
– Taip, išties Statybų techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimas įsigalios nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos, ir tas laikas netruks prabėgti, todėl jau dabar labai svarbu kalbėti apie tai ir numatyti, įvertinti visas galimas aplinkybes. Naujai statomų pastatų, kuriems leidimas statyti ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statyti išduotas po 2016 metų lapkričio 1 dienos, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A. Tai yra dalis ilgalaikio pastatų energinio efektyvumo didinimo proceso, kuris Lietuvoje prasidėjo dar 2006 metais ir turėtų baigtis 2020-aisiais, kai įsigalios reikalavimas statyti A++ klasės pastatus.
Taigi pastatų energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje didinami laipsniškai, etapais, leidžiant rinkai pasiruošti, pasirengti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Mano nuomone, toks laipsniškas pastatų energinis efektyvinimas yra racionalesnis ir praktiškesnis už drastišką pastatų energinio naudingumo sugriežtinimą nuo 2020 metų. Sakyčiau, kad tai yra labiau būsto evoliucija nei revoliucija.
– Kokia praktika yra kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse? Kaip jos ruošiasi energinio naudingumo reikalavimų griežtinimui?
– Kai kurios Europos šalys (pavyzdžiui, Belgija) leidžia priimti naudojimui nustatytų energinio naudingumo reikalavimų netenkinančius pastatus, tačiau statytojas turi mokėti baudą į specialų fondą, kurio lėšos vėliau naudojamos energiniam efektyvumui skatinti. Baudos dydis priklauso nuo to, kiek statinio naudingumas yra mažesnis už privalomą lygį. Dažnai tai būna apie 20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir 200 tūkst. eurų. Kartu atliekama gana brangi stebėsena, kokia dalis pastatų tenkina reikalavimus ir kokių dar priemonių reikėtų imtis.
Kai kuriose Europos šalyse pastatų energinio naudingumo reikalavimai nėra kol kas didinami. Tačiau kai ateis laikas, numatytas ES direktyvose, įsigalios maksimalūs energinio naudingumo parametrai. Tai gali sukelti šoką tų valstybių vartotojams ir statytojams. Tiesa, tokiose šalyse gana sėkmingai taikoma daug kitų nei teisės aktų reikalavimai statinių efektyvumo priemonių – finansinių, visuomenės sąmoningumo didinimo, vartotojų švietimo ir kitų. Reikia prisiminti, kad tokios priemonės pradėtos taikyti gerokai anksčiau, negu Lietuva rimtai susirūpino energijos taupymu pastatuose, o juk pastatai sunaudoja daugiausia energijos, kur kas daugiau nei transportas ar pramonė.
– Kas konkrečiai keisis statytojams?
– Pokyčiai gali būti labai skirtingi priklausomai nuo to, kokius pastatus šiandien statytojai yra įpratę statyti. Statytojams, kurie stato pastatus B klasės viršuje, iš esmės niekas nesikeis. Tokie statytojai tik truputį pagerins sienų, stogų, grindų, langų šilumos ypatybes ir apsvarstys tobulesnės ventiliacijos sistemos naudojimo poreikį bei sąnaudas.
Statytojai, kurie stato C ar B klasės reikalavimus vos ne vos tenkinančius pastatus, turės atlikti daugiau namų darbų. Pakeisti požiūrį bus sunkiausia, bet tai daryti yra būtina. Reikia apsvarstyti komandos galimybes – projektuotojų, tiekėjų ir proceso valdytojų. Sandarumas priklauso būtent nuo paskutinės grandies, o ne nuo brangių naudojamų technologijų. Taip, reikės daugiau šilumos izoliacijos, geresnių langų ir durų, efektyvesnių sandūrų sprendimų. Dažnai tai jau yra tapę norma rinkoje, gal todėl senesni, vakarykščiai sprendimai ir gaminiai kainuoja gerokai pigiau – kaip riboto galiojimo produktai prekybos centre.
Statytojai, kurių statomų pastatų sandarumas realybėje netenkina B klasės reikalavimų, 2016 metais turės labai daug ką nuveikti. B klasės pastatams nustatytas 1,5 n50.N, (1/h) sandarumo reikalavimas, tačiau nėra prievolės atlikti užbaigtų pastatų matavimus. Sandarumą, t. y. visų sandūrų, mazgų, išorinių sienų, langų, durų kokybę, vizualiai tikrina techniniai prižiūrėtojai. Šie statytojai turi persvarstyti savo požiūrį į darbų kokybę ir atskirų darbų derinimą, o tai daro pagrindinę įtaką sandarumui.
Teks papildomai mokyti ir atnaujinti savo darbininkų (nepamirštant elektrikų, santechnikų, ventiliacijos sistemų montuotojų, langų montuotojų), subrangovų ir statybos vadovų žinias. Pusės dienos mokymų visiškai pakanka – geriausia parodyti nesandaraus pastato sandarumo matavimą ir dūmų testą. Gali tekti pakeisti iki šiol naudotus statybos produktus ar net projektuotojus. Žodžiu, pirmiausia reikia pasirengti statyti kokybiškus C arba B klasės pastatus. Jau tai gali gerokai pabranginti statybą.
– Pakoregavus anksčiau numatytus griežtesnius reikalavimus, statybų sektoriaus atstovai tarsi susipriešino. Kaip galvojate atkurti dialogą, kad visos pusės liktų patenkintos?
– Nuolat bendraujame su projektuotojais, architektais, statybos organizacijų atstovais, statybinių medžiagų ir sistemų tiekėjais. Stebime situaciją, sekame nuotaikas, nuomones. Daugeliu atvejų pastatų energinio efektyvinimo procesas vertinamas palankiai, suprantama, kad tai yra neišvengiama ir būtina. Tai daryti mus įpareigoja ES direktyvos, o jos tokios priimtos siekiant mažinti CO2 išmetimą į atmosferą ir kuo labiau prisidėti prie visuotinio atšilimo priežasčių šalinimo.
Apskaičiuota, kad net 40 proc. visos sunaudojamos energijos išeikvojama pastatuose – statiniai, mūsų būstas, namai, darbovietės ir kiti objektai sunaudoja energijos daugiau nei transportas.
Kaip esame pasiruošę permainoms? Sakyčiau, statybinių medžiagų, statybos produktų tiekėjai, sistemų gamintojai pasiruošę puikiai. Jie turi ir gali pasiūlyti pačius efektyviausius sprendimus ir technologijas. Dauguma statybos organizacijų, bendrovių irgi jau yra įgudusios taikyti tokius sprendimus, kurie leidžia didinti energinį pastatų efektyvumą. Mūsų statybininkams tikrai pakanka kompetencijos ir įgūdžių šioje srityje, jiems nėra jokios problemos pastatyti tai, kas suprojektuota. Dažnai girdžiu rimtų statybos organizacijų atstovų pasisakymus, kad profesinės ambicijos neleidžia jiems statyti C klasės pastatų, nors tokius kol kas statyti leidžiama ir tai yra teisėta.
Rangovai, subrangovai su šypsena kalba apie naujuosius pastatų reikalavimus – gal dar ne visi yra pasirengę statyti naujai ir dirbti pagal informacinį pastato modelį, bet užtikrinti tvarkingai projekte numatytų sprendinių kokybę nėra problemų. Tiesa, yra teigiančiųjų, kad taip kokybiškai dirbant reikės daugiau laiko, darbai gali šiek tiek brangti.
Tačiau silpnoji grandis vis dar yra projektavimo srityje. Tai – projektuotojai, kurie neturi techninio aprūpinimo. Daugeliui projektuotojų dar trūksta įgūdžių pastatų informacinio modeliavimo – BIM – srityje. Ne visi projektuotojai yra perpratę pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes ir specifiką. Mažiesiems projektuotojams šiuo atveju gali kilti daugiau sunkumų prisitaikyti prie griežtesnių pastatų energinio efektyvumo reikalavimų. Todėl labai svarbu tą pasirengimą pradėti jau dabar, nieko nelaukiant, nes 2016 metų lapkričio 1 diena netruks ateiti. Mes jiems padedame ir padėsime. Šiuo metu vykdome visą eilę mokymų, parengėme specializuotą programinę įrangą projektuotojams, supažindiname juos su įrangos funkcijomis ir galimybėmis. Visos sąlygos yra, tik reikia nebijoti pokyčių ir naujovių.
– Teigiate, kad kol kas silpnoji grandis yra projektuotojai. Kas daroma, kad pasitemptume ir sustiprintume kompetencijas šioje srityje?
– Projektuotojai ir architektai turėtų patys aktyviau domėtis ir kelti savo kvalifikaciją, nes energijos naudojimo pastatuose mažinimas yra pasaulinė tendencija bei kryptis.
Mes iki šiol mažai jiems padėjome. Prisidėsime prie to, kad jie sklandžiau prisitaikytų, rengsime išsamius mokymus projektuotojams šia tema. Taip pat yra perdaroma, projektuotojams adaptuojama pastatų energinio efektyvumo skaičiavimo programinė įranga NRG-3. Padėsime susivokti, kas ir kaip keičiasi, kaip veikia sistema, kaip atlikti atskirų pastato dalių, skirtingų tipų pastatų ir pan. skaičiavimus.
Dar pasakyčiau, kad silpnoji grandis yra ir vartotojai. Dauguma jų neįpratę, nemoka ir nežino, kaip gyventi efektyviuose pastatuose, neišmano, kaip pasinaudoti visais privalumas ir daugiau sutaupyti visiškai nemažinant, labai dažnai net padidinant gyvenimo komfortą. Todėl vartotojai, būsto pirkėjai nėra varomoji jėga, verčianti nekilnojamojo turto plėtotojus statyti tik A ir A+ klasių pastatus. Aplinka skatina pastatų naudotojus domėtis. Gera naujiena yra tai, kad mokymai yra paprasti, vis dėlto jie turi būti patrauklūs, trumpalaikiai.
Verslo, gamybos pastatams galioja kiek kitokios tendencijos. Savo tvarumu neįsitikinęs verslas neskuba investuoti į energinį pastatų efektyvumą. Mokymai tokiems vartotojams yra sudėtingi, reikalauja dėstytojų kompetencijos, gero naujų technologijų žinojimo, juk iš esmės kalbame apie išmaniuosius pastatus ir profesionalų didelių plotų eksploatavimą.
– O kokią nuomonę skelbia mokslininkai, statybinės fizikos specialistai?
– Statybinės fizikos specialistai, mokslininkai labai aiškiai išskiria dvi pastatų energinio efektyvinimo kryptis. Reikėtų suvokti, kad energinis pastatų efektyvumas – tai ne tik sandarios atitvaros, gerai apšiltintos sienos, stogai, šiltesni langai ar durys. Tam tikrais atvejais pastatas gali būti toks pat nesandarus ir plonasienis kaip iki šiol, jei nenaudoja energijos iš išorės ir pats visą reikiamą energiją pasigamina arba naudoja tik vadinamąją žaliąją energiją. Pavyzdžiui, visas Ukmergės miestelis 100 proc. naudoja bioenergiją. Čia naujos statybos pastatui gauti aukštesnę energinio naudingumo klasę yra kur kas lengviau nei tokiam pat pastatui, stovinčiam kitoje vietoje, kur naudojama energija gaminama išmetant daug teršalų.
Viena blogybė – nedaug turime mokslininkų ir specialistų, kurie išmano reikalavimus ir technologijas arba rinkoje siūlomus statybos produktus, technologijas, sprendinius. Dauguma mokslininkų nėra tokie lankstūs ir greitai persiorientuojantys kaip rangovai ar statybos produktų gamintojai. Vis dėlto mokslininkai vienareikšmiškai palaiko pastatų energinio efektyvumo, energinio naudingumo didinimo programas ir visą šį judėjimą. Jie vienu balsu pritaria A klasės reikalavimų įgyvendinimui. Rinkoje yra ir produktų, ir technologijų, ir darbininkų, ir inžinierių, tad kompetencijos pakanka. Mokslininkų kritikos strėlės dažnai krinta į tuos projektuotojus, kurie naudoja per daug stiklo atitvarų ir nesigilina į mazgų detales.
– Kokie yra trys dalykai, dėl kurių gyvensime geriau įsikūrę energiškai efektyviame būste?
– Jei kalbame apie dabar privalomos B klasės ir nuo 2016 metų lapkričio įsigaliosiančios A klasės pastatus, skirtumų nedaug. Pagrindinis – 1,3–3 kartus mažesnės šildymo išlaidos. Jau B klasės pastatuose reikia skirti daugiau dėmesio ventiliacijos sistemos projektavimui ir įrengimui. Nostalgija gerai ventiliacijai pro uždarytus nesandarius langus ir plazdančioms nuo gaivaus oro užuolaidoms dar dažnai juntama pasisakymuose viešojoje erdvėje.
Tai galėtume lyginti su puikiu jausmu važiuoti karštą vasaros dieną automobiliu atidarytais langais. Geras jausmas – negaliu ginčytis, tačiau kai važiuojama toli ir dar 130 km/h greičiu, toks važiavimas, oro srautas, vibracija ir triukšmas vargina. Tokiu atveju juk mieliau automobilyje naudoti kondicionierių. Gera ventiliacijos sistema su šilumogrąža (rekuperacija) pastatuose teikia daug komforto, nebūna triukšmo, skersvėjo, patalpose oras šviežias būna nepriklausomai nuo vėjuotumo lauke. Tai dažnas, bet šiuo metu neprivalomas A klasės pastato atributas.
Naujuose energiškai efektyviuose pastatuose vartotojai patirs tokį pat kokybinį gyvenamosios aplinkos šuolį kaip persėdę iš sovietinio žiguliuko į vakarietišką vidutinės klasės automobilį su vairo stiprintuvu, ABS sistema, klimato kontrolės sistema arba kondicionieriumi, mygtukais langui praverti – nebereikės sukti rankenėlės.
– Nors reikalavimai kiek sušvelninti ir jų įsigaliojimas atidėtas, yra nepatenkintųjų tokiais pokyčiais. Ar galite įvardyti, kas jie tokie ir kodėl tokiems asmenims nepriimtinas pastatų energinio naudingumo didinimo procesas?
– Taip, yra nepatenkintųjų. Pasitelksiu palyginimui automobilio pirkimo procesą – nemažai yra manančiųjų, kad naują mašiną pirkti yra brangu, nors garantiniu laikotarpiu nebus jokių remonto išlaidų, tačiau vis daugėja manančiųjų, kad gerai apskaičiavus naujas automobilis užtikrina saugesnes ir mažesnes išlaidas, suteikia daugiau patogumo, taupo laiką.
Dauguma projektuotojų, architektų nepatenkinti tokiais pokyčiais. Jų nuomone, skaičiavimo metodai yra sudėtingi, programinė skaitmeninio pastatų modeliavimo įranga – neįprasta ir brangi, paprastų programų nėra, net neaišku, kurios projekto dalies vadovas turėtų rūpintis energiniu efektyvumu, kartkartėmis samdomi konsultantai yra brangūs, mokytis nėra laiko, projektavimui statytojai skiria per mažai pinigų. Nepatenkintieji dažnai projektuoja nežinodami, koks pastato naudingumas bus užtikrintas, tačiau B klasę gauti kažkaip pavykdavo. Taip, yra nemažai objektyvių problemų, tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo požiūrio keitimo ir geros komandos suformavimo, kompetencijų pasiskirstymo.
Pasigirsta skeptiškų nuomonių apie pastatų energinį naudingumą: kam to reikia, ar to reikia, gal čia tik laikina mada, kokia prasmė, juk šimtus metų gyvenome pagal nusistovėjusias tradicijas pastatytuose pastatuose, ir nieko tokio, ne viena karta užaugo žiūrėdama į gėles, šalčio išpieštas ant langų. Taip dažniausiai mano tie statybininkai, kurie stato pastatus ne sau, ne užsakovui, ne pagal konkrečiai suformuluotus reikalavimus, bet pardavimui. Tai yra tokius pastatus, kuriuos, siekiant didesnio pelno, reikia pastatyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau. Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad tokių skeptikų yra mažuma. Statistika rodo, kad energiškai efektyvesnių objektų statoma vis daugiau, ir jau ne vienus metus kyla ir A bei A+ klasių pasyvieji pastatai, nors Statybos techninis reglamentas to net nereikalauja. Statytojai savanoriškai, savo iniciatyva stato energiškai naudingesnius pastatus, nes supranta tokios statybos naudą.
Šių metų lapkričio viduryje Lietuvoje jau buvo 68 sertifikuoti A klasės pastatai, 18 iš jų – A+ klasės. Kas savaitę registruojama vis daugiau A ir A+ klasių pastatų. Pastaruoju metu jaučiamas itin ryškus su tuo susijęs pagreitis. Nemažai yra sertifikuotų vienbučių ir dvibučių A bei A+ klasių pastatų. Tai reiškia, kad sau statant būstą nemanoma, kad reikalavimai yra per dideli, o investicijos energiniam pastato efektyvumui didinti yra prasmingos.
– Kalbama, kad statyti A klasės būstą yra gerokai brangiau nei B energinio naudingumo. Ar tikrai tas pabrangimas ženklus?
– Visai neseniai SPSC kartu su Kauno technologijos universiteto specialistais atliko skaičiavimus ir palygino dviejų A ir B klasių pastatų skirtumus. Plėtros ir statybos organizacijos, statančios kokybiškus, šiuolaikinius pastatus, jau pripažįsta, kad pabrangimas tarp B energinio naudingumo klasės ir A klasės yra neženklus, siekiantis vos kelis procentus. Kelių mums žinomų statytojų ir rangovų skaičiavimais, pabrangimas nuo vidutinio B klasės iki vidutinio A klasės pastato sudaro tik 2,3–4 proc., nevertinant žemės ir infrastruktūros kainų. Kalbant aiškiau, dviejų kambarių apie 56 kvadratinių metrų ploto butas pabrangsta 4,4–8,8 tūkst. eurų priklausomai nuo ventiliacijos sistemos komfortiškumo. Jei prisimintume, kad šildymo sąnaudos sumažėja 1,3–3 kartus, net ne procentais, lieka vienintelė problema – reikia papildomai mokėti šiandien, o sutaupymą pajusime ateityje.
Žinoma, tie statytojai, kurie niekada nėra statę vadovaudamiesi energiškai efektyviems pastatams pritaikytais sprendimais, ko gero, pateiktų kitokius skaičiavimus. Bet laiko buvo pakankamai, tad lėtą perėjimą nuo nekokybiškos prie kokybiškos, aukštesnio energinio efektyvumo pastatų statybos reikėtų vertinti kaip statytojų apsileidimą.
