Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m. (3)

Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią – A++ – energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Kuo ši klasė skiriasi nuo kitų populiarių Lietuvoje energinių klasių ir ką ji reiškia būsimiesiems naujų namų gyventojams?

Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m. reikalavimai pastatams bus dar aukštesni – statybos leidimai bus išduodami tik tiems gyvenamiesiems pastatams, kurie bus A++ energinės klasės.

A++ pastatai privalės pasižymėti dar geresnėmis šiluminėmis charakteristikos už statomus A+ klasės pastatus ir privalės, jeigu bus įrenginėjama, turėti efektyvesnę rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri užtikrins kokybišką mikroklimatą, tieks švarų orą, apsaugos nuo pelėsių ir kitų neigiamų padarinių.

„Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas. Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos  turės būti  pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tad sąskaitos už šildymą gyventojams ir pastato daroma įtaka gamtai bus dar mažesnė“, – sako Linas Šalčius, „Omberg“ NT plėtojimo direktorius.

Skirtumai tarp D, C ir B klasių

Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios – G klasės. Jau beveik 15 metų Lietuvoje statomiems pastatams yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai.

„Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos“, – teigia L. Šalčius.

Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Šiai klasei buvo keliami namo sandarumo reikalavimai, bet nebuvo šiluminės energijos sąnaudų reikalavimų.

Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Šalčiaus, B klasei keliami reikalavimai yra gana paprasti – namas tiesiog turi būti šiltas, o tą galima pasiekti investuojant į sandaresnius langus ir pastato apšiltinimą.

Perėjimas į A klasę

Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės. Šiems pastatams keliami gerokai aukštesni kriterijai nei B klasei – didesnis sandarumas, sumažintas šilumos praradimas ir labiau apšiltintas fasadas.

„Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė“, – sako L. Šalčius.

Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui,  bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L. Šalčius.

2018 m. reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui dar paaugo ir statybos leidimai pradėti išduoti tik A+ energinės klasės pastatams.

„A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža. Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais“, – aiškina L. Šalčius.

Perėjimas vyksta palaipsniui

Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m. sausio 1 d., tai nereiškia, kad visi kitais metais iškilę pastatai šią klasę jau atitiks.

„Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau – reikalavimas negalios. Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui“, – kalba L. Šalčius.

Nors, anot L. Šalčiaus, natūralu, kad NT plėtotojams reikia laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir kaštų, kartais rinkoje matoma ir piktnaudžiavimo atvejų.

„Pereiti prie A energinės klasės daugiabučių buvo privaloma prieš ketverius metus, o prie A+ – prieš dvejus. Tačiau dar šiandien matome rinkoje parduodamus naujos statybos butus B klasės daugiabučiuose. Tad rekomenduojame nepaisant daugiabučio ar namo statybos baigimo metų, visada pasidomėti, kokia yra jo energinė klasė“, – sako L. Šalčius.

Norminės sąnaudos šildymui skirtingų energinio naudingumo klasių vienbučiame gyvenamajame name (160 m2):

*Kaina pagal vidutinę šilumos kainą šiuo metu Lietuvoje – 0,04 Eur/kwh

• Temos: „Omberg“, a++