Funkcionalus, originalus, sykiu minimalus, netgi asketiškas – tokius epitetus naujausio „Technopolio“ biurų mieste apgyvendinto verslo centro „Delta“ interjerui apibūdinti parinko architektas Tomas Jasiulis. Jo drauge su kolegėmis Indre Brazaityte ir Monika Butkute suprojektuotas interjeras pratęsia kitose šalyse veikiančių „Technopolio“ biurų idėjas.
Akcentas – lubose integruoti augalai
Interjero architektams patikėta suprojektuoti pirmųjų trijų „Deltos“ aukštų interjerą.
Pirmas biurų pastato aukštas – pagrindinė, reprezentacinė erdvė, sudalyta į keletą funkcinių zonų. Įėjus į biurų pastatą išsyk patenkama į registratūrą. Greta jos – svečių zona, pasitarimų kambariai, kavos baras ir savitarnos restoranas.
Originalumo erdvei suteikia įvairios interjero detalės, dekoro elementai. Tamsių akmens masės plytelių grindys kontrastuoja su balta lubų apdaila, dėmesį atkreipia nestandartiniai šviestuvai – šviečiantys kubai, pagaminti pagal užsakymą ir atkartojantys „Technopolio“ ženklą. Tūriniai šviestuvai skulptūriški, apšviesdami patalpas sukuria dinamišką vaizdą.
Įrengiant lubas panaudotos standartinio ir akustinio gipso kartono plokštės, mediniai tašeliai. Inžinerinės sistemos paliktos atviros, tačiau nudažytos grafito spalva. Jos baltų lubų fone tarsi išnyksta, sykiu sukuria gilumo įspūdį. Bene labiausiai dėmesį traukia lubose integruoti dekoratyvūs dirbtiniai augalai, pasirinkti norint pagyvinti ir suteikti patalpai gyvumo, dinamikos. Dirbtinius augalus lengviau prižiūrėti – išvengiama sudėtingų inžinerinių sprendimų.
Savitarnos restorane T. Jasiulis daugiausia dėmesio skyrė lankytojų patogumui ir funkcinių zonų suplanavimui. Restorano erdvė lengvai transformuojama. Pavyzdžiui, prireikus formalios erdvės pakanka ratu užtraukti akustines užuolaidas, tuomet galima organizuoti įvairius pristatymus, pasitarimus. Restorane suprojektuotos kelios zonos, kuriose lankytojai gali pasirinkti sau patogų bendravimo ir užkandžiavimo scenarijų. Restorane išdėstyti aukšti baro stalai, mažesni ir didesni stalai prisėsti tik dviem ar visai kompanijai. Galima prisėsti ir ant uždarų minkštųjų baldų, čia galima prisijungti kompiuterį.
Vietoj standartinių pavadinimų – kūrėjų vardai
„Deltoje“ yra 15 skirtingų dydžių pasitarimams, pristatymams ar renginiams skirtų kambarių, kuriuose gali sutilpti keli ar keliasdešimt žmonių ir kuriuos gali išsinuomoti pastato naudotojai. Kiekviena patalpa pavadinta garsių Lietuvos rašytojų ir poetų vardais. Ši idėja – „Technopolio“ administracijos. Interjero projektuotojai pasirūpino kaligrafiškais užrašais ant durų ir sienų.
Antrame pastato aukšte įrengta bendradarbystės erdvė UMA su 100 darbo vietų. Pasirinkta bendradarbystės erdvių koncepcija, anot interjero kūrėjo, įprastesnė Skandinavijoje ar Estijoje veikiančiuose „Technopolio“ biuro pastatuose, tačiau užsakovai neabejoja, kad ji netrukus prigis ir Lietuvoje. Bendradarbystės erdvėse įsikūrę nuomininkai gali migruoti, t. y. darbo vieta naudotis kitose šalyse ar miestuose veikiančiose bendradarbystės erdvėse UMA. Tokia galimybė patraukli daug keliaujantiems ir neturintiems nuosavų biuro patalpų asmenims.
UMA – ne tik darbo vieta. Darbuotojų patogumui čia įrengtos poilsio zonos, kavinė-valgykla, drabužinės, pasitarimų kambariai. Poilsiui skirti baldai ypač patogūs, jie suprojektuoti ir pagaminti Lietuvoje.
Vienija bendra vizija
Bendrųjų erdvių interjeras asketiškas, jį projektuodami interjero architektai vadovavosi užsakovų pateikta jau veikiančių „Technopolio“ biurų interjero dizaino koncepcija. Taigi trijuose pastato aukštuose vyrauja monochromiškos spalvos, o žaismingą ir jaukią aplinką kuria įvairūs akcentai. Biuro erdvėse įrengta kambarėlių, kur galima prisėsti ramaus poilsio, padirbėti ar pasikalbėti telefonu – pokalbiams skirtos telefonų būdelės.
Ne tik restorano, bet ir darbo erdvės lengvai transformuojamos, prireikus galima padidinti ar sumažinti patalpų plotą. Darbo zonose vyrauja trijų spalvų kiliminė modulinė danga. Ruda spalva simbolizuoja Vilniaus „Technopolio“ koncepciją, pilka – Helsinkio, o mėlyna – Talino. Nuomininkai, įsirengdami savo erdves, galėjo rinktis jiems priimtinas spalvas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 1.
