Lapkritį „BIOK LAB“ komandai buvo pristatyti jos naujieji namai – „2L architects“ projektuotas pastatas, kuriame telpa administracija, laboratorijos, gamybos ir sandėliavimo patalpos.
Gamyklų, industrinių pastatų architektūra įprastai įsivaizduojama kaip utilitari ir lakoniška, bet apibūdinti šiai naujai vietai tokių epitetų tikrai neužtektų. Projektuojant išlaikyti aukšti ne tik funkciniai, bet ir estetiniai reikalavimai, o ypač didelis dėmesys skirtas darbuotojų patogumui.
Architektūrinė raiška ir natūralios medžiagos
Didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovės „BIOK LAB“ iš kitų gamintojų išsiskiria ne tik joje kuriama produkcija, bet ir architektūrine raiška. Visai šalia Vilniaus esantis pastatas yra gana introvertiškas: pagrindinė lauko poilsio erdvė kurta ne triukšmingoje kelio link Panevėžio pusėje, o privačiame žaliajame kiemelyje, o fasadų architektūrinė išraiška – santūri.
Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!
Architektas Simonas Norkus pasakoja, kad pagrindinis tikslas buvo suformuoti ramų vertikalaus skaidymo fasadą su įtraukimu, pabrėžiančiu pagrindinį įėjimą į pastatą. Kadangi „BIOK LAB“ misija – gaminti natūralius kosmetikos produktus, tokia buvo pasirinkta ir eksterjero apdaila, fasade matomi natūralaus betono vertikalūs elementai ir medžio dailylentės.
Darbuotojų patogumas – prioritetas
Projektuojant išskirtinis dėmesys skirtas būsimiems darbuotojams – jų patogumas ir gerovė laikyti prioritetu ir buvo kuriami daugybe būdų. Pavyzdžiui, dėl didelių langų ir skaidrių pertvarų natūrali šviesa sklinda visu pastatu, o net ir būdami skirtingose patalpose žmonės gali susižvalgyti, jausti bendrystę. Kaip pasakoja architektė Kristina Šimkūnaitė, darbuotojų darbo ir poilsio patalpos projektuotos demokratiškos darbo kultūros principais – jos atviros, pereinamos.
Poilsio ir bendrosios erdvės yra daugiafunkcės, jose galima ir dirbti, ir ilsėtis, organizuoti susibūrimus ar renginius. Užsakovų prašymu, pastato interjeras – šviesus, tad sienos ir atvirose darbo erdvėse matomos inžinerinės sistemos buvo dažomos šviesiomis spalvomis.
Žalioji pastato širdis
Pagrindinė pastato ašis – vidinis kiemelis ir jame jau augantis beržas. Šios privačios lauko erdvės landšafto architektė Elė Kalvelė pažymi, kad pirminė idėja buvo susijusi su žmogaus paliktos industrinės teritorijos, kurią pradeda įveikti gamta, vaizdiniu.
„Tokios teritorijos apauga vijokliais, ten pasisėja kitų augalų. Vienas pirmųjų apleistose teritorijose išaugančių medžių yra beržas, todėl kuriant šią erdvę būtent jis ir buvo pasirinktas. Į tokią teritoriją koją įkėlęs žmogus ištrypia žolę, pasidaro takelius – šis vaizdinys atsispindi ir kiemelio dizaino sprendiniuose“, – pasakoja architektė. Aplink šią žaliąją erdvę sukasi darbuotojų patalpos ir jose verdantis gyvenimas, beržas yra matomas iš daugelio vidaus patalpų. Ten darbuotojai planuoja rinktis ir poilsio pertraukėlių.
Inžinerinių sistemų tvarumo principai
Ne mažiau svarbūs projektuojant buvo tvarumo aspektai – kaip jau minėta, pastato eksterjere naudota natūrali medienos apdaila, tačiau tuo neapsiribota – didelis dėmesys skirtas mikroklimato užtikrinimui, suprojektuotas grindinis šildymas žiemą, aktyvus vėsinimas vasarą.
Siekta naudoti kuo mažiau dujų, todėl jos naudojamos tik gamyboje reikalingam karštam vandeniui paruošti (itin aukštai vandens temperatūrai pasiekti) ir pastatui šildyti bei vėdinti gilią žiemą. Tad pastato mikroklimatą kurianti sistema automatiškai persijungia iš „Samsung“ šilumos siurblių šildymo į dujinį tik esant žemai lauko temperatūrai.
Iš suspausto oro kompresorinės atgaunama šiluma panaudojama buitinių patalpų karštam vandeniui ruošti. O gamybos procesų metu išsiskirianti šiluma atvėsinama fankoilais, vėsinimo proceso metu susidaranti šiluma perkeliama į technologines vandens talpyklas ir yra gamybos procese panaudojama antrą kartą (oro-vandens šilumos siurblio principu).
Visos gamybos ir administracijos vėdinimo kameros (gamintojas „VTS“) pasirinktos su šilumos siurbliais, jie atvėsina orą vasarą, jį pašildo rudenį ir pavasarį (tokiu būdu žymiai sumažinamas dujų poreikis vėdinimo sistemoje esančiam orui pašildyti). Ant stogo numatyta saulės jėgainė, ji bus įrengiama etapais. Gauta elektros energija bus naudojama pastato administracijoje, gamyboje ir technologiniam karštam vandeniui ruošti, šitaip gamtinių dujų vartojimas bus dar labiau mažinamas.
VIDEO:
Sprendimai:
Viena pirmųjų būsimos „BIOK LAB“ gamyklos statybų aikštelėje pasirodė bendrovė „Storoma“. Klevinėje, Vilniaus rajone esančiame sklype, įmonė darbus pradėjo nuo sklypo paruošimo statyboms. „Storomos“ specialistai planiravo sklypą – išlyginę reljefą, paruošė vietą statiniui, įrengė laikinus kelius. Prasidėjus pastato statyboms, bendrovė buvo atsakinga ir už pagrindų vidaus grindims įrengimą.
Įmonė, sukaupusi nemažai patirties tvarkydama viešąsias erdves, statydama kelius ir gatves, naujosios gamyklos teritorijoje rūpinosi infrastruktūros įrengimu. Įgyvendinant šį projektą priešais pastatą buvo įrengta automobilių parkavimo aikštelė, o ties pietrytine sklypo dalimi – sunkiojo transporto aikštelė, skirta žaliavų atvežimui ir prekių išvežimui, ir jas jungiantis kelias. Iki metų pabaigos į pastatą Klevinėje „BIOK LAB“ planuoja perkelti visą gamybą, tad „Storomos“ komandos įrengta infrastruktūra naudosis visi didžiausio Lietuvoje kosmetikos gamintojo darbuotojai.
Džiaugiamės, jog „BIOK LAB“ gamykla 33 darbo vietoms įrengti pasirinko ergonomiškus NARBUTAS aukščio reguliuojamus stalus B-ACTIVE bei vokiečių gamintojo INTERSTUHL darbo kėdes EVERY. Pasitarimų kambariuose pasirinkti taip pat NARBUTAS „NOVA Wood“ posėdžių stalai bei TWIST&SIT kolekcijos kėdės. Didžiausias iššūkis šiame projekte buvo suprojektuoti bei pagaminti specialius reikalavimus turinčius laboratorijų baldus.
Dėmesys tvarumui, gamtosaugai – šių dienų tendencijos
Vilniaus rajone, Klevinėje, pastatytos naujosios gamyklos „BIOK LAB“ generalinis rangovas – 2009 m. įkurta bendrovė „Sintervalas“. Pastaruosius metus įmonė aktyviai plėtoja savo veiklą ir siekia tapti tarptautine organizacija. Atitiktis tarptautiniams standartams, pažangiausios statybinės technikos naudojimas, moderniausių inžinerinių sprendimų taikymas, socialinė atsakomybė, tvarumas, darni statyba – pagrindiniai bendrovės veiklos principai. Bendrovės direktoriaus Daliaus Satkūno teigimu, „BIOK LAB“ gamyklos statyba buvo rimtas, sėkmingai įveiktas iššūkis.
Iššūkis, privertęs ieškoti tikslinių sprendimų
Naujosios „BIOK LAB“ gamyklos šildymo ir vėsinimo sprendimus įgyvendino bendrovė „Samsung Electronics Baltics“. Unikalus statinys pareikalavo ir neeilinių sprendimų. Apie 530 kW galios vėsinimo ir šildymo sistemos sprendimus pasakoja šį projektą kūręs bendrovės ŠVOK produktų grupės techninis vadovas Rimvydas Breskis.
Ypač atspari ir ilgaamžė grindų danga gamybinei zonai
Gamybinės pastato dalies grindų dangai pasirinkta išskirtinio MAPEI statybinės chemijos koncerno atstovo Lietuvoje – UAB „Velve M.S.T.“ – tiekiama poliuretano ir cemento liejamųjų grindų sistema MAPEFLOOR CPU/MF. Tai yra polimerinė grindų sistema, kurios pagrindinė sudedamoji dalis – trijų komponentų savaime išsilyginantis poliuretano ir cemento mišinys, skirtas sukurti ypač atsparioms dangoms bendru 3–6 mm storiu.
Greitaeigiai segmentiniai vartai padeda spartinti krovos darbus gamykloje
Palyginti nedidelio ploto „BIOK LAB“ gamykloje yra sumontuota per 30 koncerno „Hörmann“ įvairios paskirties vartų ir atitvarų, kurių veikimas turi būti tarpusavyje suderintas ir nepertraukiamas. Segmentiniai vartai parinkti priklausomai nuo naudojimo pobūdžio.
- OBJEKTAS: „BIOK LAB“ gamybinis pastatas su laboratorijomis ir administracinėmis patalpomis
- VIETA: Klevinė, Vilniaus rajonas
- UŽSAKOVAS: UAB „BIOK laboratorija“
- ARCHITEKTAI: projekto vadovas Julius Lapinskas, architektai Simonas Norkus, Kristina Šimkūnaitė, Gabrielė Liucija Ošikaitė, Viktorija Blažienė, Justina Radzevič –UAB „2L architects“
- KONSTRUKTORIAI: Ramūnas Giedrys, Naglis Elenbergas, Povilas Maksimavičius (UAB „2L architects“)
- LANDŠAFTO ARCHITEKTĖ: Elė Kalvelė
- GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Sintervalas“
- STATYBOS METAI: 2020-2021
REMIAMAS TURINYS
