Vis labiau populiarėjantis biofilinis dizainas keičia tiek namų vidaus, tiek išorės aplinką ir kviečia prisijaukinti natūralumą, jaukumą, atsigręžti į gamtą ir tvarumo idėjas. Kokiais šio dizaino sprendimais galima pasinaudoti kuriant naują ar tobulinant esamą interjerą ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis naujus namus?
Architektės, interjero dizainerės Justinos Garbštės teigimu, biofilinio dizaino sąvoka Lietuvoje dar mažai girdėta, tačiau šio dizaino sprendimus patys to nežinodami užsakovai interjere prašo įgyvendinti jau ne vienerius metus. Dizainerės manymu, ši, į tvarumą orientuota dizaino kryptis, turėtų vis labiau populiarėti.
Tinkama šviesa – gerai savijautai
Pasak J. Garbštės, pagrindinis biofilinio dizaino bruožas – namuose kuriamas paprastumo, natūralumo, buvimo arčiau gamtos pojūtis. Tai įgyvendinama pasitelkus racionalius būsto apšvietimo sprendimus.
„Kurdami namų interjerą stengiamės sukurti skirtingus šviesos scenarijus – tiek dienos apšvietimo, tiek vakaro prietemos nuotaikas. Dėl šios priežasties siekiame naudoti kuo mažiau biuro aplinką primenančių ryškių dirbtinių ir itin stipriai stimuliuojančių LED šviesų, įrengti daugiau atskirų apšvietimo elementų, kurie skirtingose zonose kurtų tam tikrą nuotaiką. Pavyzdžiui, centrinis kambario šviestuvas kuria dienos, saulės šviesos įspūdį, o kambario kampe esantis toršeras – jaukia atmosferą vakare skaitant knygą. Kuo žmogus natūraliau jaučiasi namuose, tuo jo psichologinė, emocinė savijauta yra stabilesnė, geresnė“, – pastebi architektė.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ atlikto naujakurių testo duomenimis, 24 proc. respondentų rinkdamiesi būstą didžiausią dėmesį atkreiptų į šviesą: ar namuose yra pakankamai šviesos šaltinių ir erdvūs langai, pro kuriuos patektų pakankamai saulės.
„Būdamas namuose, kuriuose daug natūralios šviesos, žmogus jaučiasi geriau, jo psichologinė savijauta stabilesnė, jis geriau pailsi – šviesa reguliuoja miego ritmą veikiančių hormonų gamybą. Žinodami tai būsto pirkėjai neretai pirmenybę teikia namams su dideliais vitrininiais langais, pro kuriuos patenka daug natūralios šviesos. Tuo ypač pasižymi Viršuliškėse kuriamo projekto „Skylum“ butai“, – teigia NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
Kviečia gamtą į namus
Kitas itin svarbus biofilinio dizaino elementas – žaluma, natūralūs augalai. Anot jos, jaukumą kuriančius augalus galima įkurdinti ne tik namuose, bet ir balkone, oranžerijoje, pavyzdžiui, vasarą vazone užsiauginti kvapnių uogų.
Šiuo metu itin madingas sprendimas interjere yra žaliosios sienos, kurios nereikalauja daug priežiūros, bet kuria gamtos pojūtį namuose.
interjero dizainerė J. Garbštė
Pašnekovė pastebi, kad daug biofilinio dizaino sprendimų pastatų interjere ir eksterjere galima pastebėti lankantis didžiuosiuose Skandinavijos miestuose. Čia populiaru statinių fasadus apželdinti augalija – tiek augalus sodinant vertikaliai ant sienų, tiek jais padengiant stogus. Šie sprendimai ne tik kuria jaukumo, gamtos įspūdį, bet ir turi praktinę naudą – augalai valo orą ir leidžia pastatui apsisaugoti nuo per didelės saulės kaitros, sumažinti kondicionavimo išlaidas bei suvartoti mažiau energijos.
Su gamta susiliejančio eksterjero pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje, vienas tokių – šalia Vanaginės geomorfologinio draustinio ir Verkių regioninio parko vystoma gyvenvietė „Bajorų lajos“. Projekto namai integruojami į juos supančią aplinką – kamienų žievės raštus pabrėžia įspaudai sieninėse plokštėse, kur šviesi ir rusvai pilka fasadų spalva atkartoja greta augančių medžių kamienų spalvą, o tamsiai žali ir rudi balkonų stiklai primena sezonišką medžių lapų kaitą.
Žaluma yra svarbi ir platesniu mastu žvelgiant į savo gyvenamąją aplinką – ne tik bute ar pastate. Net 45 proc. „Omberg group“ naujakurių testo respondentų teiktų pirmenybę būstui šalia žaliųjų erdvių.
„Jau kuri laiką pastebime, kad klientus labiausiai domina tokie nekilnojamojo turto projektai, kurie yra plėtojami šalia miško arba parko. Atsižvelgdami į tai Pilaitės mikrorajone esančiame projekte „Vyšnios“ ketiname įkurti vyšnių parką, o Viršuliškių projekte „Skylum“ – jaukias bendras, augalais apželdintas terasas ant dangoraižių stogų. Galima rasti daugybę tyrimų, kurie liudija teigiamą gamtos, augalijos įtaką žmonių emocinei būsenai ir sveikatai. Buvimas žalioje aplinkoje padeda geriau pailsėti, greičiau atsistatyti organizmui, todėl vystydami projektus žaliosioms zonoms skiriame ypatingą dėmesį“, – sako E. Gudauskienė.
Ragina rinktis tvarias medžiagas
Interjero dizainerė J. Garbštė pastebi, kad įgyvendinant biofilinio dizaino idėjas taip pat svarbu interjere naudoti tvarias ir kokybiškas medžiagas bei į namų erdvę įsileisti minimalizmą ir atsisakyti perteklinės prabangos.
„Reikėtų atsisakyti nereikalingų, tik vietą užimančių daiktų, ar storų sintetinių kilimų ir sintetinių užuolaidų – vietoj to rinktis natūralias medžiagas: liną, drobę, vietoj sintetinio kilimo patiesti natūralios vilnos kilimą ar tiesiog atnaujinti medines grindis. Taip pat siūlyčiau blizgius, veidrodinius paviršius pakeisti natūraliu medžiu, akmeniu arba jų imitacijomis ir rinktis natūralias spalvas bei gamtoje sutinkamus raštus. Baldams ir grindims rekomenduočiau rinktis alyvuotą medieną, kurią vėliau galimą nušlifuoti, atnaujinti – taip paviršiai mus gali džiuginti ilgą laiką“, – pataria J. Garbštė.
Pašnekovės teigimu, biofilinis dizainas leidžia namuose derinti tiek natūralias, tiek dirbtines medžiagas, ypač jei jos pasirinktos siekiant tausoti gamtą.
„Kartais natūralios medžiagos verčiau atsisakyti tada, kai jos išgavimas yra brangus ir žalingas gamtai – vietoj jos geriau rinktis tvariai sukurtą dirbtinę medžiagą. Tas pats galioja ir pastato išorės sprendimams – svarbu, kad būtų užtikrinama viso pastato kokybė, eksterjere būtų laikomasi tvarumo principų“, – tikina J. Garbštė.
„Omberg group“ atstovė E. Gudauskienė tvirtina, kad vystant NT projektus statytojai vis daugiau dėmesio skiria tvarumui, pastatų ilgaamžiškumui ir kokybei.
„Pavyzdžiui projekto „Skylum“ dangoraižio išorei naudojome stiklo ir metalo fasadą, kuris yra ne tik gražus, bet ir ilgaamžis, patvarus. Tvarumo idėjas įgyvendinome ir projekte „Vyšnios“ – dalį fasado dengėme rankų darbo plytelėmis, kurios yra gerokai lengvesnės nei įprastinės, neapkrauna fasado, atsparios ugniai ir šalčiui bei svarbiausia, nepraranda išvaizdos net per kelis dešimtmečius“, – tvirtina E. Gudauskienė.
