Sostinės senamiestyje esanti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, labiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, sutraukia gausius būrius maldininkų ir turistų. Net žiemą šeimos su vaikais mielai užsuka į čia vykstančias pamaldas ir nebijo, kad jiems bus šalta. Bažnyčioje įrengtas grindinis šildymas maldininkams – jaukumas, o šildymu besirūpinantiems broliams pranciškonams – klausimas, kaip susimokėti už brangiai atsieinančią paslaugą. „Statyba ir architektūra“ nutarė bent teoriškai aptarti, kokios galimos Bernardinų bažnyčios šildymo alternatyvos.
Sunaudoja didelį kiekį energijos
Turbūt niekam nekelia nuostabos, kad religinių pastatų išlaikymas kainuoja nepigiai. Tokie objektai nėra energiškai efektyvūs, o įdiegti čia šiuolaikines technologijas, galinčias pagerinti energinę klasę, dažniausiai neleidžia paveldosaugininkai.
Aukštos lubos, dideli tūriai – kitaip bažnyčia neįsivaizduojama. Žvelgiant į techninius Bernardinų bažnyčios duomenis, tai pasitvirtina: bendras plotas yra beveik 2,6 tūkst. kvadratinių metrų, pagrindinis plotas – daugiau kaip 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Patalpų tūris siekia beveik 37 tūkst. kubinių metrų.
Kad maldininkams žiemą nebūtų šalta, nuspręsta įrengti šildymo sistemą. 2003 metais buvo parengtas projektas. Nors iki tol pastate ir buvo šilumos punktas, jis nenaudotas aštuonerius metus. Todėl suprojektuotas naujas šilumos punktas, šildymo sistema.
Projekte buvo numatytas, o vėliau ir įrengtas grindinis šildymas. Šilumos šaltinis – centralizuoti tinklai. Apskaičiuota, kad bažnyčios šilumos poreikis – 170 kW.
Šildymo sezono metu bažnyčia nuolatos nešildoma, šiluma tiekiama tik į kitas patalpas: socialinį centrą, biblioteką, koplytėles. Momentinis šilumos sunaudojimas būna apie 80 kW. Atsukus sklendę ir pradėjus savaitgaliais šildyti bažnyčią, momentinis energijos naudojimas padvigubėja. Vidutiniškai per mėnesį kompleksas išeikvoja apie 70–80 MW šilumos energijos, ir bene didžioji jos dalis sunaudojama ėmus šildyti bažnyčią. Jau įšilus grindims patalpoje temperatūra pakyla iki 13–14 laipsnių šilumos, o lauke tuo metu ji būna minusinė.
Galvoja apie alternatyvas
Bernardinų bažnyčios ūkvedys Gintaras Germanavičius pripažino, kad esama sistema didelio pasitenkinimo nekelia, nors šaltuoju metu jaukumo suteikia nemažai. Apie alternatyvias sistemas susimąstoma vis dažniau, ieškoma finansavimo naujai šildymo sistemai suprojektuoti ir įrengti.
„Yra kelios priežastys, kodėl norėtųsi kitokios šildymo sistemos. Būtų gerai efektyvesnė, taupesnė, kad būtų galima sumažinti sunaudojamos energijos kiekį, o kartu ir išlaidas. Dar viena priežastis yra tai, kad šildyti bažnyčią mums reikia tik savaitgaliais, kai vyksta pamaldos. Jeigu grindinio šildymo sistemoje cirkuliuotų norminės 45 laipsnių temperatūros šilumnešis, patalpos prišiltų tik per kelias dienas. Todėl leidžiame sistemoje cirkuliuoti kur kas aukštesnei temperatūrai – 55–60 laipsnių. O tai gali pakenkti apdailai“, – pasakojo G. Germanavičius.
Jis teigė pastebėjęs įtrūkimų grindų plytelėse. Bažnyčios ūkvedys negali tvirtinti, kad jų atsirado dėl didelių temperatūros svyravimų, tačiau tokios galimybės neatmeta.
Negavo ES paramos
Prieš kurį laiką buvo teiktas projektas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti ir naujai šildymo sistemai įrengti Bernardinų bažnyčioje bei kitose patalpose.
