Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjo sumaniųjų gyvenviečių judėjimo, žinomo kaip „Smart Village Movement“ pradininkas, Kalifornijos Berklio universiteto akademikas bei vienas iš Berklio inovacijų forumo įkūrėjų Solomonas Darwinas. Sumaniosios gyvenvietės – tai gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo modelis, pasitelkiantis įvairius skaitmeninių technologijų sprendimus, žiedinės ekonomikos principus.
Panašaus tipo iniciatyva įgyvendinama ir Lietuvoje – Žemės ūkio ministerijos 2023–2027 m. strateginiame plane numatytas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra. Tačiau užsienio šalyse ši praktika labiau pažengusi.
Verslo inovacijų ekspertas S. Darwinas pasidalijo įžvalgomis apie sumaniųjų gyvenviečių kūrimo svarbą, technologijų vaidmenį skatinant darnų vystymąsi bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes Lietuvoje bei Baltijos regione.
– Jūs žinomas kaip sumaniųjų gyvenviečių judėjimo pradininkas. Kuo šis, prieš šešerius metus gimęs judėjimas, yra svarbus šiuolaikiniame pasaulyje?
– Sumaniosiose gyvenvietėse (angl. smart villages) pirmenybę skiriame aplinkos tausojimui. Jei skęsta planeta, skęsime ir mes visi. Tad, pirma – planeta ir žmonės, o tuomet – technologijos ir verslas.
Tik maža dalis pasaulio gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Europoje. Didžioji dalis populiacijos susibūrę Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Afrikoje. Deja, bet šie regionai dažnai ignoruojami. Jiems nėra kuriamos prekės bei paslaugos, nėra stengiamasi pasirūpinti šių gyventojų komfortu bei gerove. Sumaniosiomis gyvenvietėmis pirmiausia siekiama skatinti darnų šių regionų vystymąsi. Kai žmonės gyvena vietinėje ekosistemoje, vartoja lokaliai užaugintą maistą, mažiau keliauja, jie kuria vertę pasauliui, palaikydami ir savo bendruomenę.
Skaitmeninės technologijos šiandien mums leidžia siekti šių tikslų. Pagalvokime, kad per metus apie 1,5 milijardo žmonių, o tai – daugiau nei visa Indijos populiacija, sės ir skris lėktuvu. Ką tai reiškia? Tai reiškia didelį kuro sunaudojimą, daug sugaišto laiko, keliavimui, nakvynei ir kitiems procesams skirtų resursų eikvojimą. Jei tie patys žmonės liktų gyventi savo bendruomenėje, kuri su pasauliu būtų sujungta internetu ir turėtų tinkamus energijos šaltinius, jie galėtų įgyti tinkamą kvalifikaciją ir dirbti tarptautinėse įmonėse iš savo kaimo ar miestelio. Šie žmonės gali gauti reikiamus sertifikatus, įrangą ir įsidarbinti, kartu išsaugant ir asmeninės laimės veiksnį. Kodėl jie būtų laimingesni? Nes jie liktų su savo šeimomis ir bendruomenėmis, išsaugodami savo tradicijas, šeimyninį paveldą. Išmaniųjų kaimų koncepcija apima visas šias sritis.
„Sumaniosiose gyvenvietėse pirmenybę skiriame aplinkos tausojimui. Jei skęsta planeta, skęsime ir mes visi. Tad, pirma – planeta ir žmonės, o tuomet – technologijos ir verslas“, – įsitikinęs Kalifornijos Berklio universiteto akademikas bei vienas iš Berklio inovacijų forumo įkūrėjų Solomonas Darwinas.
Tokiuose pridėtinę vertę bendruomenei ir visam pasauliui kuriančiose sumaniosiose gyvenvietėse nereikalinga net sudėtinga infrastruktūra. Vienintelė būtina sąlyga – internetas ir skaitmeninės platformos. Mes investuojame į žmonių gebėjimus gyventi savo aplinkoje, suteikdami jiems galimybę kurti visame pasitelkiant pasaulines technologijas. Stipriname tuos, kurie gyvena nutolusiose, mažai urbanizuotose vietovėse, kurias įprastai pasiekia mažiau galimybių. Tokiu būdu atliekame ir kitą svarbią misiją – rūpinamės vienas kitu, skatiname lygybę ir sąžiningumą.
– Kaip veikia sumaniųjų gyvenviečių judėjimas? Kokių tikslų siekiate?
– Kartu su Berklio komanda atlikome pirmąją pilotinę programą. Mūsų tikslas – padėti su skurdu kovojantiems Indijos gyventojams, suteikiant galimybes pasiekti tarptautines rinkas. Turėdami duomenis sėkmingai veikti, jie neturi žinių ir įgūdžių, kaip savo galimybes išnaudoti. Mes jiems padedame atsidaryti banko sąskaitą, gauti pradinį žinių bagažą, susikurti bazinį tinklalapį, išmokti naudotis siuntų ar kitomis svarbiomis paslaugomis. Paprastai Indijos kaime gyvenančiai moteriai atlikti šias užduotis vienai pirmąjį kartą būtų per sudėtinga, tačiau su minimaliomis mūsų pastangomis, ji ne tik gali pradėti savo veiklą, bet ir išmokyti dar dešimt kitų kaimo moterų bei visus savo šeimos narius. Tokiu būdu savo veiklą vykdantys kaimo gyventojai pasiekia klientus visame pasaulyje – nuo San Chosė iki Londono, nuo Melburno iki Čikagos.
Taip tausojami ištekliai, laikas, skatinamas efektyvumas, greitas veikimas rinkoje. Visi šie veiksniai iliustruoja sumaniųjų gyvenviečių koncepcijos galią, kurios prioritetų sąraše – planetos tausojimas ir paprastų žmonių įgalinimas.
– Gal galite pasidalyti praktiniais pavyzdžiais, kaip technologijos skatina darnų vystymąsi sumaniųjų gyvenviečių atveju?
– Leiskite pasidalyti su jumis istorija. Vienas Indijos valstijų ministrų apsilankė Berklyje ir pareiškė susidomėjimą sumaniųjų gyvenviečių koncepcija. Pagrindinis jo tikslas ir noras – kad jauni, talentingi ir motyvuoti žmonės liktų gyventi valstijoje. Šiam siekiui įgyvendinti jis norėjo gyventojams suteikti sąlygas išmokti programuoti bei tinkamai naudotis skaitmeninėmis technologijomis.
Įprasta, jog gabūs ir motyvuoti Indijos žmonės migruoja į didesnius miestus ar kitas šalis, teikdami naudą kitiems, bet ne savo bendruomenei. Sulaukęs jo prašymo, aš sutikau prisidėti prie jo tikslų įgyvendinimo. Kreipiausi į įvairias įmones, ir kompanija „Salesforce“ sutiko įsipareigoti mokyti žmones per skaitmenines platformas. Norint mokytis jiems pakanka interneto ryšio. Bendrovė moko programavimo, suteikia reikalingus įrenginius ir bei galimybę įsidarbinti. Ši iniciatyva jau vyksta.
Tokiu pat principu talentų sau gali ieškoti bet kuri pasaulio kompanija. Iš pandemijos išmokome, kad fizinis kontaktas nėra reikalingas, kad kurtumėme vertę. Toks veikimo principas palankesnis ne tik aplinkai, bet ir žmogui, o kartu – efektyvesnis ir verslui. Tai ir įkūnija tvarumą – gyventi laimingai su savo šeima nekenkiant planetai.
– Jūsų nuomone, kokiais būdais prie darnaus vystymosi geriausiai gali prisidėti verslas?
– Tas verslas, kuris turi vieną ir vienintelį tikslą – siekti pelno ir tik pelno, didžiąja dalimi yra pagrindinis planetos naikintojas. Sutikime, jog kiekvieno žmogaus prigimtis yra dažnai savanaudiška – orientuota į išlikimą. Žmogų reikia mokyti ir šviesti, kad augdamas jis atsisakytų savo savanaudiškų instinktų. Pavyzdžiui, gimusi ir kalbėti pradėjusi mano dukra instinktyviai imdavo daiktus ir sakydavo: „Tai mano“. Mes to jos nemokėme, ji tokia gimė. Tačiau jai augant, mes ją mokėme dalintis gėriu ir atrasti, kad tai – kur kas nuostabiau, nei imti.
Panašiai yra ir su verslu. Verslui reikia pamiršti galvoti vien tik apie pelną. Jis turi atlikti ir aplinkai palankius veiksmus, siekti kolektyvinio augimo bei sėkmės. Verslas turi ugdyti atsakomybės jausmą žmonėse. Dabar dažnai pasireiškiantis godumas ir privedė mus prie scenarijaus, kuriame planetai gresia žlugimas. Turime siekti šį veiklos modelį pakeisti. Sumaniųjų gyvenviečių judėjimas būtent ir yra tarsi signalas, kad turime skatinti tvarumą, lygias galimybes bei šviesesnę mūsų visų ateitį visoje planetoje.
