Raseinių rajone šiuo metu remontuojamas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) tiltas Lietuvoje. Šiuo metu generalinis rangovas „Švykai“ jau atliko daugiau nei 60 proc. visų numatytų Lyduvėnų tilto remonto darbų, kuriuos įgyvendinus, tikimasi, statinio eksploatavimo laiką pratęsti dar 20-iai metų. Darbus planuojama pabaigti 2022 m. spalį.
Turtinga istorija išsiskiriantis Lyduvėnų geležinkelio tiltas buvo pastatytas dar 1916 m., vėliau sugriautas, tačiau pokario metais vėl atstatytas. Paskutinį kartą tiltas remontuotas 2001–2005 m., tuomet jis buvo perdažytas, sustiprinti elementai, rekonstruoti mazgai. Statinys yra pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
2020 m. „LTG Infra“ paskelbtą rangos darbų konkursą, parengti Lyduvėnų geležinkelio tilto remonto darbo projektą ir jį įgyvendinti, laimėjo „Švykai“. Bendrovė yra viena didžiausių specializuotų Lietuvos įmonių, atliekančių tiltų, elektrinių, katilinių ir pramonės įmonių statybą bei remontą.
Remonto metu „Švykai“ atlieka šiuos tvarkybos darbus: geležinkelio pakloto ir šalitilčių remontą; plieninės perdangos elementų ir mazgų stiprinimą, padengimą apsauginėmis dangomis; atraminių guolių nuvalymą ir atnaujinimą, padengimą apsauginėmis dangomis; atramų betoninių paviršių remontą, plyšių injektavimą, padengimą apsauginėmis dangomis; esamų priežiūros įrenginių sutvarkymą ir naujų priežiūros vežimėlių, jų judėjimo kelio bei saugių patekimo ant jų priemonių įrengimą.
Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!
Restauruojant pasitelkiamos naujos technologijos
Anot „Švykai“ techninio direktoriaus ir projekto vadovo Mindaugo Švyko, gelžbetoninių atramų ir atraminių guolių restauravimo darbų atlikimui naudojamos specialios technologijos ir medžiagos, kurių savybės yra derinamos su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių medžiagiškumu.
Gelžbetoninių atramų paviršių betono kavernos, nuskilę atramų kampai, atšokę apsauginio betono sluoksniai, išplauto cemento vietos ir panašios pažaidos atstatomos specialiais remontiniais greitai kietėjančiais skiediniais iki buvusiojo autentiško paviršiaus. Stambesni plyšiai, kurių plotis didesnis kaip 1,0 mm, panaikinami naudojant specialiąsias technologijas (injektuojant specialias medžiagas-klijus).
Restauruojant atraminius guolius, jie visi valomi nuo susikaupusio purvo, rūdžių. Plieniniai elementai dažomi antikoroziniais dažais, špižiniai – paliekami, kokie buvę. Slankiojančios dalys sutepamos klampiais ilgalaikiais tepalais. Vienas atraminių guolių, turėjęs esminę pažaidą (atsiradusį 6-8 mm tarpelį tarp apatinio ir viršutinio balansyrų), atstatytas į buvusiąją padėtį, paaukštinant apatinio balansyro betoninę pagalvę iki autentiškos padėties.
Įvertinus tilto aplinkos koroziškumą ir reikalavimus naujos dangos tarnavimo trukmei, metalo apsaugai nuo korozijos panaudota trisluoksnė „Tikkurila“ dažymo sistema „C5-VH“. Ši sistema atitinka aukščiausią apsaugos nuo korozijos ir patvarumo kategoriją pagal pasaulinį plieninių konstrukcijų apsaugos nuo korozijos standartą ISO 12944. Ją sudaro trys dangos sluoksniai: epoksidiniai remontiniai dažai „Tikkurila Temabond ST 200“, epoksidiniai dažai „Tikkurila Temacoat MIO“ ir viršutinio sluoksnio poliuretaniniai dažai „Tikkurila Temathane PC 80”.
Statinio atraminių plokščių stiprinimui pasitelkta viena naujausių technologijų – plokščių stiprinimas anglies pluoštu. Krantinėje atramoje esanti perdangos plokštė stiprinama anglies pluošto juostomis 50×1,4 mm. Anglies pluošto juostų tvirtinimui prie betoninio pagrindo naudojami epoksidiniai klijai.
Dėmesys aplinkosaugai
Aplinkosauginis aspektas ypač aktualus atliekant Lyduvėnų tilto remonto darbus, kadangi tiltas yra gyvenamojoje teritorijoje, apačioje teka upė. Generalinis rangovas yra orientuotas į tvarią plėtrą, siekia, kad tvarkybos darbų procesai būtų saugūs ir darytų kuo mažesnę žalą aplinkai.
Atliekant tilto remonto projekto aplinkosauginių rizikų vertinimą ir technologinio projekto parengimą, kaip pasakoja projekto vadovas M. Švykas, buvo numatytos aplinką apsaugančios priemonės: „Srautinio valymo tradicinis abrazyvas (džiovintas smėlis) buvo pakeistas į geležies silikatą (šlaką), kurio dėka dulkėtumas srautinio valymo metu buvo sumažintas 3 kartus.“
Taip pat pastolių uždengimui (vietoj tradicinės armuotos plėvelės) buvo panaudota ypač tvirtu paviršiumi pasižyminti plona polimerinio plastiko – termo plėvelė, kuri idealiai apgaubia statybinius pastolius. Jos lakštai tarpusavyje sulydomi – taip sukuriamas vientisas paviršius, nepraleidžiantis kritulių, tiesioginių saulės spindulių ar dulkių, todėl užtikrinama apsauga nuo abrazyvo, dažų dulkių patekimo į aplinką.
„Švykai“ techninis direktorius ir projekto vadovas M. Švykas dalinasi, kad didžiausius iššūkius kelia siekis remonto darbus atlikti saugiai ir kokybiškai pagal numatytus darbų atlikimo terminus.
„Kadangi tilto remonto metu traukinių eismas nėra stabdomas ir darbai atliekami net 40 m aukštyje, didelis dėmesys buvo skiriamas technologinio projekto parengimui (darbų technologinių kortelių, pastolių montavimo projektui ir detaliam darbų eiliškumui) ir darbuotojų apmokymui“, – teigia M. Švykas.
Tiltas bus pritaikytas lankytojams
Planuojama, kad renovuotas tiltas ir jo prieigos bus pritaikyti visuomenė lankymui. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su „LTG Infra” šiuo metu įgyvendina projektą „Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio aptarnavimo tako pritaikymas lankytojams“.
Pasak užsakovo „LTG Infra“ projektų vadovo Vytauto Tilinsko, projektuotojai parengė techninį darbo projektą, kurio apimtyje numatyta tilto apatinėje dalyje pakeisti tilto aptarnavimui skirto tako paklotą, įrengti naujus turėklus, apšvietimą, apsauginius grūdinto stiklo stogelius, informacinius stendus lankytojams. Šalia tilto numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę atvykstantiems lankytojams, praėjimo takus iki Lyduvėnų tilto ir nuo jo.
REMIAMAS TURINYS
