Kauno gyventojai jau kurį laiką nekantriai stebi – miesto istorija jiems lėmė būti Nemuno krantinės virsmo liudininkais. Vis dar griaunamas miesto vaiduokliu pramintas „Respublikos“ viešbutis, o šalimais duris naujakuriams atvėrė pirmasis naujas krantinės pastatas – septynaukštis verslo centras „Arka“. Anot vieno iš projekto autorių architekto Gintauto Natkevičiaus, akivaizdu, kad šis statinys – pats pirmutinis miesto krantinės proveržis.
Gatvė po pastatu
Gintautas Natkevičius.
Architektas G. Natkevičius pasakoja, kad trys didžiuliai laisvi sklypai Nemuno krantinės teritorijoje buvo išsidėstę išilgai istorinės Karmelitų gatvės. Gatvelė su išlikusiomis grindinio užuominomis kažkada vedė į žiemos uostą, kuriame žiemodavę Nemuno laivininkystės laivai (ši vieta dabar skiria dabartinę salą su „Žalgirio“ arena nuo „Akropolio“ teritorijos). Būtent Karmelitų gatvė buvo viena miesto „kraujagyslių“, jungiančių gretimas gatveles. Kadangi biurų pastatas tapo pirmuoju pajudėjusiu ledkalniu iš trijų numatytų krantinės pastatų (jau yra leidimai šalia statyti kitus du biurų pastatus), projekto komanda ryžosi bandyti „šuntuoti“ buvusį kraujagyslių tinklą, palikdama istorinę gatvę. Norėjosi, kad ir prie upės iškylančiame naujajame mieste išliktų ženklų, liudijančių A. Smetonos laikotarpio Kauną.
Idėja išsaugoti istorinę gatvelę diktavo tolesnius architektūrinius sprendinius. Gatvė, palendanti po pastatu, tarsi praleista per jo vidų, yra architektūriškai gana intensyvi ir reikšminga detalė, todėl nutarta atsisakyti kitų įmantresnių sprendimų. Buvo nuspręsta, kad pats pastatas turėtų būti ramios architektūros, beveik kubo formos, kurio viena dalis atrodytų it iškąsta. Kadangi gatvelė įstrižai kerta pastatą, jo anga viename kampe siekė net apie 30 metrų. Taigi, užduotis, kad penki pastato aukštai kabotų virš jos ore, vertė konstruktorius gerokai paplušėti. Nuspręsta pritaikyti Lietuvoje retą, gana brangų, technologiškai sudėtingą ir aukštos specialistų kvalifikacijos reikalaujantį sprendimą – panaudoti įtempto gelžbetonio perdangas. G. Natkevičius pripažįsta, kad derėtų nukelti kepurę prieš investuotoją, įmonių grupę „Imlitex Holdings“, pasiryžusią tokiai finansinei aukai vien tam, kad būtų išsaugotas autentiškas miesto požymis.
Dviguba fasadų rašto funkcija
Dar vienas nestandartinis statinio sprendinys – fasadus padengiantis ir stiklinius tūrius suskaidantis skirtingo mastelio šilkografijos raštas. Pastatas atrodo it stiklinis ledkalnis, o dėl rašto sustiprėja įspūdis, tarsi statinys yra sukrautas iš didžiulių ledo luitų. Tačiau tokia šilkografijos rašto vizualinė funkcija nėra vienintelė: neryškus raštas stiklo pastate sukuria ir tam tikrą šešėlį, taigi, vasarą padeda kovoti su stipria saule.
Įdomi ir statinio vidaus sudėtinė dalis – visuose masyvaus pastato aukštuose esantis, per stoglangį apšviečiamas atrijus. „Kai per visus aukštus pastato viduryje, atrijuje ir apie jį besisukančiuose holuose sklinda viršutinė šviesa, atsiranda malonios nuotaikos pojūtis“, – komentavo architektas.
Vidaus erdves biurų pastato nuomininkai įsirengė savo nuožiūra pagal šių dienų tendencijas. Taigi, dabar pastate netrūksta ir poilsio, ir žaidimų zonų, kad įtemptai dirbantys žmonės galėtų pailsėti niekur neišeidami, beveik darbo vietoje. Yra įrengtos tiek požeminės, tiek antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
Pastatas ramios architektūros, beveik kubo formos, kurio viena dalis atrodytų it iškąsta.
Didžiausias laimėjimas – suderinta energetinė ir architektūros vertė
G. Natkevičius pažymi, kad pastato vien kaip stiklo kubo įspūdis kiek klaidingas: juk perdangų vietose, pavyzdžiui, ties balkonais, yra panaudoti didžiuliai termoizoliacijos sluoksniai, taigi, medžiagų ne iš stiklo taip pat gausu. Tai leido statiniui pasiekti A+ energinio naudingumo klasę – Kaune tai pirmasis šios klasės biurų pastatas. Įrengti geoterminiai gręžiniai, leidžiantys naudoti teigiamą žemės temperatūrą, šilumos siurbliai, interjere integruotos šalčio sijos, yra ir šiluminis mazgas, prireikus leidžiantis naudotis centralizuotai tiekiama šiluma.
„Inžineriniu aspektu tai labai sudėtingas pastatas, nes tai nebuvo nauja miesto dalis, kur viskas jau įrengta. Teko daug ką pritaikyti, apeiti, iškelti, stengiantis nepažeisti senų komunikacijų, susidoroti su gruntiniais vandenimis, tada pastatyti septynis aukštus, penkis jų – virš gatvės, o viduje – atrijų per visus septynis aukštus. Taip pat reikėjo užtikrinti ir energinę klasę, ir estetiką“, – pasakojo architektas ir pabrėžė pripažįstantis, kad statybos darbus atlikusios bendrovės „YIT Kausta“ nuopelnas yra didžiulis.
G. Natkevičius nelinkęs pernelyg sureikšminti aukštos energinės naudingumo klasės fakto – juk pritaikyti brangesni sprendimai vėliau leidžia gerokai sutaupyti sumažėjus pastato eksploatacijos sąnaudoms. Jis įsitikinęs, kad šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai tėra standartinė komplektacija, leidžianti pasiekti A+ klasę, ir šiais laikais tuo girtis nederėtų. „Manau, kad tikroji pastato vertė yra ta, kad pasiekta dermė tarp gana sudėtingos architektūros su istorijos įspaudu ir funkcionalumo. Apie tai ir reikėtų kalbėti, o ne girtis inžinerinėmis sistemomis, kurios dabar jau yra standartinės, įprastos“, – teigia pašnekovas. Tą patį architektas galėtų pasakyti apie visus šiuolaikinius Europos šalių statinius: didžiausias jų laimėjimas yra suderinta funkcija, aukšta energinė ir architektūros vertė. Juk štai jei galėtum pastatą statyti su labai mažais langais, jis, be abejonės, būtų labai šiltas, tačiau žmonėms jo viduje būtų nejauku, todėl didžiausia sėkmė ne pasiekta A+ klasė, o A+ klasės ir aukštos architektūrinės vertės derinys.
Miestas prie upės – tik laiko klausimas
Paprašytas paprognozuoti artimiausią miesto krantinės ateitį, pašnekovas prisiminė a. a. architekto A. Miškinio žodžius, kad anksčiau ar vėliau miesto centro krūvis persikels prie upės. Daugelis tuomet juos vertino kaip neišsipildžiusią pranašystę. O iš tiesų tai, anot G. Natkevičiaus, tėra laiko klausimas, nes visi miestai su savo urbanistika galiausiai išsiveržia prie upės. Šis verslo centras ir yra pirmasis proveržis. Architektas pažymi, kad ėmęsis šio projekto dar tiksliai nežinojo, kas šioje vietoje vyks toliau, todėl ir stengėsi suprojektuoti ramios architektūros pastatą. Kiti architektai dabar turės galimybę lengviau pritaikyti naujus statinius ar net pademonstruoti įmantresnę architektūrą.
Biurų pastatas „Arka“ – pirmasis Kaune pasiekė A+ energinio naudingumo klasę.
„YIT Kausta“: rangos darbai
Biurų pastato „Arka“ pavadinimas neatsitiktinis – jis susijęs su pastato forma. Pirmuosius du aukštus perskiria tarp jų besidriekianti istorinė Karmelitų gatvė, suformavusi arkos skliautą. Virš jos iš viso iškilo penki pastato aukštai. Kad būtų atlaikytas toks milžiniškas svoris, virš gatvės esančioje perdangoje paklotos daugiau nei 20 metrų ilgio, metro pločio ir 1,6 metrų aukščio sijos. Kad būtų padidintas sijų stiprumas, į kiekvieną jų prireikė įmontuoti po 90 įtempiamų 1,5 centimetro skersmens lynų. Šie buvo įtempiami keliais etapais, palaipsniui apkraunant sijas.
Verslo centras „Arka“ patrauklus savo geotermine šildymo sistema, o pažangios šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos užtikrins komfortiškas darbo sąlygas ištisus metus. „Toks inovatyvus biurų pastatas yra pirmasis Kaune. Jo statybai pasitelkėme itin sudėtingus inžinerinius ir technologinius sprendimus. Išskirtinis ir pastato fasadas. Verslo centro langų stiklai padengti specialiu šilkografiniu ornamentu, kuris ne tik puošia, bet ir saugo biurų patalpas nuo saulės kaitros“, – pasakojo generalinio projekto rangovo bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.
