Magdalena Beliavska
Andrius Gudelis – architektūros ir interjero fotografas, tarptautinių apdovanojimų laureatas. Aistra architektūrai ir dizainui, inžinerijos ir konstrukcijų žinios, kūrybiškumas ir techninių ypatybių išmanymas padeda A. Gudeliui komponuoti itin atmosferiškas nuotraukas, perteikiančias tiek informaciją apie pastatą, tiek meninę fiksuojamo vaizdo vertę.
Andriau, kokie keliai atvedė Jus į fotografiją – ir būtent architektūros? Kokia ankstesnė patirtis padėjo atrasti dabartinę veiklą ir ties ja apsistoti?
Andrius Gudelis: Nuo pat vaikystės man patiko fotografavimo įranga, procesas, o vaizdo atsiradimas fotopopieriuje buvo tolygus stebuklui. Tėtis kartais fotografuodavo, senelis buvo fotografas, prosenelis taip pat – tą sužinojau visai neseniai. Pirmieji bandymai įvyko, kai buvau dar vaikas, gavus dovanų pirmą fotoaparatą. Domėjimasis fototechnika taip niekad ir nenuslūgo, kad ir ką daryčiau, vis su ja susidurdavau. Baigiau statybos inžinerijos studijas – tai pastatų konstrukcijų pagrindas, glaudžiai susijęs su architektūra. Studijų metu dirbau IT srityje ir nors buvau arti pažangiausių technologijų, darbas biure man netiko, pradėjau ieškoti su išsilavinimu susijusios veiklos. Taip išlaviravau į nekilnojamojo turto sritį. Čia dirbau ir su pardavimais, o tuo metu dominavęs nekilnojamojo turto objektų prezentavimo stilius dažnu atveju buvo neprofesionalus ir manęs visiškai netenkino, tad savo klientų objektus pradėjau fotografuoti pats.
VIA Vika. Architektai: Schmidt Hammer Lassen Architects. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Pamažu supratau, kad man patinka ir procesas, ir rezultatai. Nuo tada pradėjau tuo domėtis kryptingiau. Dabar matau, kad, dar dirbdamas nekilnojamojo turto srityje, savo klientų objektus jau fotografuodavau taip, kaip tą daro profesionalūs interjero, architektūros fotografai. Nors agentų tikslas yra nuotraukoje parodyti kuo daugiau erdvės ir pačiam procesui skiriama mažai laiko, stengdavausi parodyti erdvę kuo patraukliau, perteikti jos nuotaiką. Tokios fotosesijos užtrukdavo ilgai, kviesdavausi ką nors į pagalbą, įtraukdavau savininkus, kartu modeliuodavome erdvę. Tai buvo pirmi, netiesioginiai darbai. Oficialūs užsakymai taip pat atėjo per nekilnojamojo turto agentūras, privatų sektorių. Rimtesnius darbus, derinamus tiesiogiai su architektų biurais, pirmą kartą atlikau Prancūzijoje, kur gyvenu dabar.
VIA Vika. Architektai: Schmidt Hammer Lassen Architects. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Nuo pirmų bandymų iki profesionalaus fotografo darbo tikriausiai perėjote ilgą tobulėjimo kelią. Kaip lavinote akį, stilių, techniką, kas padėjo daryti geresnes nuotraukas?
AG: Kadangi nuo pat mažens mane traukė fototechnika, vėliau eksperimentuodavau su programine įranga, tas itin padėjo su technine puse. Lygiagrečiai domėjausi fotografijos kompozicijos, stilistikos bei spalvų teorijos taisyklėmis, įvairiomis fototechnikos technologijomis. Nuolat seku naujausios įrangos pristatymus ir bendras tendencijas šioje srityje. Mokiausi stebėdamas tarptautinį pripažinimą turinčių fotografų darbus, keldavau sau klausimus ir ieškodavau į juos atsakymų. Nors ir neturiu visiškų etalonų, man patinka Ezros Stollerio darbai ar mums mažiau žinomos Judith Turner fotografijos, kuriose gausu abstrakcijos, konstrukcinių detalių, meniškai fiksuojama techninė, inžinerinė pastato dalis. Savišvietą tęsiu visą laiką, niekada dar nesustojau – ir turbūt nelabai įmanoma.
Air Promenade. Architektai: Arquitectonica. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Lietuvoje pastebima tendencija, kad architektūros fotografijos kryptį renkasi architektūros studijas baigę, gal net nemažai praktikos įgiję profesionalai. Kuo profesinės žinios apie architektūrą ir jos raidą padeda startuojant?
AG: Profesinės žinios padeda skaityti pastatą, numanyti architektams kilusius iššūkius, suprasti sudėtingiausias vietas ir vėliau visa tai akcentuoti nuotraukose. Profesionali, kompoziciškai ir spalviškai tiksli, nuo realybės nenukrypstanti architektūros fotografija, manau, turi svarbią išliekamąją vertę pirmiausia užsakovams, paskui ir architektūros istorikams, ateities kartoms, kurioms bus svarbu matyti kuo realistiškiau užfiksuotą vaizdą.
Universitetsgata 7-9. Architektai: Cubo Arkitekter. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Kaip renkatės, ką akcentuoti, kaip kurti kompoziciją? Kaip įsijaučiate į darbą?
AG: Tai ilgas procesas, prasidedantis nuo susipažinimo su pastatu per pokalbį su užsakovu, kurio metu jis akcentuoja, kas yra svarbu, – tai dažnu atveju ne iš karto matomi, nenuspėjami dalykai. Kitas etapas – vadinamasis site scouting, kai visą dieną praleidi stebėdamas pastatą, aplinką, matai, kaip ir kada krinta šviesa, atsiranda šešėliai, planuoji laiką, kuriuo paros metu kuri objekto pusė bus fotografuojama. Pastatas tampa draugu, rodo savo įdomiausias puses, padeda sugalvoti būsimas kompozicijas. Ta diena yra labai svarbi pajutimui, dalyvavimui pastato aplinkoje. Tai visuomet atsispindi galutiniame rezultate. Užsakovams, suprantantiems to pridėtinę vertę, tai yra standartas, bet ne visada suteikiama tokia galimybė. Net praleidus šį etapą fotografas vyksta į vietą pasiruošęs, tačiau ne viską įmanoma nuspėti ar įsivaizduoti. Kartais paaiškėja, kad aplink pastatą vyksta kelių darbai ar yra kitokių kliūčių – staigus fotosesijos perplanavimas kenkia laiko ekonomikai ir pačiam procesui.
Ir kaip prisitaikote prie tokių nenumatytų išorinių sąlygų ar klimato pokyčių? Įmanoma padaryti gerą nuotrauką, kai aplink pastatą vyksta, pavyzdžiui, streikas?
AG: Gali metų metus planuoti fotosesiją tobulai dienai ir valandai, o sąlygos vis tiek nustebins. Su patirtimi išmokau prisitaikyti prie įvairių situacijų, bet labai svarbu bandyti kuo daugiau jų numatyti iš anksto. Stebiu orų prognozes, saulės padėtį tam tikru paros metu, aušros, saulėlydžio laiką. Fotografavimas apniukusią dieną – nebūtinai praradimas, nes esant tokiam orui sušvelnėja šešėliai, geriau matomos smulkios detalės, o kai kurie pastatai tik tokiu metu ir atsiskleidžia. Derindamas fotosesijos datą, visuomet ieškau informacijos ir apie mieste planuojamus renginius, nedarbo dienas. Dėl streiko, jei pastatas net jo metu išliktų pagrindiniu akcentu, kodėl gi ne, tačiau tokia nuotrauka artėtų prie dokumentinės fotografijos srities ir neštų kitokią žinutę.
Valle Wood. Architektai: Lund+Slaatto Arkitekter. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Kokie iššūkiai yra siejami su architektūros fotografavimu tarptautiniu mastu?
AG: Labai svarbus aspektas keliaujant – įrangos svoris. Reikia gerai susidėlioti kriterijus, kaip turėti daugiau su mažiau. Suvokimas, kad ne viskas, ką turi, yra būtina, irgi ateina su patirtimi. Svarbus ir kruopštus susiorganizavimas. Dar prieš kelionę susipažįstu su miestu, teritorija, susiplanuoju, kur ir kada būsiu, ką veiksiu, bandau apgalvoti ir galimas kliūtis. Kritiškai svarbu gauti visus fotosesijai reikalingus leidimus, informuoti susijusias šalis, turėti svarbiausius kontaktus.
Kalbant apie tarptautinį mastą – pastaruoju metu gavote net kelis tarptautinius apdovanojimus architektūrinės fotografijos konkursuose. Kaip manote, kuo Jūsų darbai pritraukė vertintojų dėmesį?
AG: 2021 metais tapau Hasselblad Masters architektūros fotografijos finalistu. Dalyvavau su minimalistinių nuotraukų serija, kurioje fiksavau nebaigtų statyti pastatų detales. Tai buvo savo architektūra neišsiskiriantys pastatai, be specifinių, stiprių išraiškų. Šis laimėjimas tapo įrodymu, kad einu teisinga linkme. Praeitais metais užėmiau prizinę vietą pasauliniame konkurse Architecture Master Prize Photography, kurio žiuri susideda ir iš architektų, ir iš meno kuratorių, taigi jų matymo gama yra labai plati. Pateikiau nuotraukų seriją, fiksuojančią biurų pastatą Osle, kurio fotografavimas man buvo gana stiprus asmeninis iššūkis. Labiau meninę fotografijos pusę atskleidžia Siena Creative Photo Awards konkursas, netapau nugalėtoju, tačiau patekau į rekomenduojamųjų dešimtuką.
Buvau pastebėtas ir International Photography Awards vertintojų. Architektūros fotografijos konkursams pateikiu aktualiausią nuotrauką ar jų seriją, kokią tuo metu turiu, su vienu objektu tikslingai dalyvauju viename konkurse. Tai pasitikrinimas, ar savo darbais sugebu ištransliuoti, ką noriu, ar atkreipiu žiūrovo dėmesį, įdomu ir tai, kaip juos mato komisijos nariai. Negalėčiau kalbėti už visus vertintojus, bet viename konkurse esu gavęs platesnę recenziją ir joje buvo pabrėžta, kad mano darbai sukelia smalsumą, norą pasidomėti pačiu pastatu bei jį supančia aplinka. O tai ir yra mano pagrindinis tikslas.
Kas džiugina labiau: interjero ar eksterjero fotografavimas? Kuo skiriasi darbas su vidine erdve ir su pastato išore?
AG: Vienas kitą atsveria. Eksterjerui keliami kiti reikalavimai, tikslai – perteikti informaciją apie objekto dydį ir jį supančią aplinką. Tuo tarpu interjero fotosesija paprastai yra komandinis darbas uždaroje erdvėje: dalyvauja užsakovas (dažnai tai interjero architektas), interjero stilistas, kuris supranta, kaip vaizdą mato kamera ir ką reikia pertvarkyti, perdėlioti, kadangi ne visada tai, kas gražu įėjus į patalpą, taip pat gražiai atrodys nuotraukoje. Be galo smagu, kai susitikę interjere visi bendraujame ta pačia kalba. Interjero fotografija paprastai užima visą dieną: pradedame anksti ryte, vėlai vakare visi pavargę baigiame, tačiau rezultatas atperka pastangas. Darbas lauke – kita medalio pusė: reikia pakeliauti su įranga, kartais svilina saulė, kartais lyja. Labai daug minčių duoda tas apsižvalgymas dieną prieš. Visada stengiuosi išlaikyti švarų vaizdą, atitinkantį kompozicines taisykles, bet pasiūlau ir meniškesnių, abstraktesnių arba panoraminių objekto vaizdų, apie kuriuos užsakovas net nepagalvotų. Taigi, manyčiau, darbas eksterjere turi daugiau asmeninės išraiškos, interjere – surežisuotas.
Valle Wood. Architektai: Lund+Slaatto Arkitekter. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
Iš mūsų pokalbio susidariau įspūdį, kad Jūsų darbe planavimas turi ypatingą svarbą, nors galutinis rezultatas tikriausiai ir lieka labiausiai nenuspėjama darbo dalimi.
AG: Turiu tokią istoriją apie planavimą ir netikėtumus. Turėjau fotografuoti nestandartinėje padėtyje ir aukštyje. Iki tol jau ne kartą buvo tekę fiksuoti vaizdus, kai fotoaparatas kabo aukštai ore, žinoma, jis papildomai pritvirtinamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, po fotosesijų maratono, buvau jau gana pavargęs, gal kažko neprisukau. Visai netikėtai fotoaparatas atsikabino ir su vienu mano brangiausių objektyvų krito iš keleto metrų aukščio tiesiai ant šaligatvio. Tuo metu norėjau tiesiog apsisukti ir išeiti. Jau anksčiau girdėjau panašių kolegų istorijų ir stebėdavausi, bet tai nutiko ir man. Fotografuoti vis tik baigiau ta pačia įranga, nors iš garso ir išsibarsčiusių detalių vaizdo tikėjausi tik blogiausio. Geriau tokių patirčių nebūtų, bet savo pamoką išmokau. Tad galutiniam rezultatui įtakos turi ir tokie atvejai kaip šis, ir netikėti orų pasikeitimai, ir kiti nenuspėjami įvykiai. Bet tai ir yra viena iš architektūros fotografo darbo specifikų: pats įdomumas yra įveikus per fotosesiją kilusius iššūkius pamatyti pavykusį galutinį rezultatą, kuris dar ilgą laiką tau asmeniškai būna tarsi laimėjimas.
NouvelR. Architektai: Leclercq Associes. Nuotraukos autorius Andrius Gudelis
2023-06-19, 10:34
Na ir gerai. Kaip pasakyta- ,,Nereikia sustoti”.
Sėkmės.