Žinia, kad kėdę ar kitą baldą sukūrė ne baldų dizaineris, o architektas, dažnam kelia nuostabą. Juk architektų darbas įprastai siejamas su pastatų tūrių projektavimu. Visgi tiek architektai, tiek dizaineriai sutinka – kūrybinė sinergija į naudą išeina visiems, o bendrą architektų ir baldų dizainerių darbą lygina su grojimu orkestre.
Įspūdingas stalas tapo vizitine kortele
Povilas Daugis.
Sostinės centre esančio biurų pastato „Green Hall 2“ lankytojus pasitinka įspūdingas verslo centro priimamojo stalas. Šio unikalaus baldo autoriai – Edvinas Pliuščikas ir Simonas Kazlauskas bei architektas Povilas Daugis su kolegomis iš architektų studijos „Heima“.
Architektų kurtų baldų biurų pastate yra ir daugiau – ir ne tik jame. „Mes su kolegomis kūrėme pagrindinį holo akcentą – priimamojo stalą. Keliuose biuruose, tarp jų ir „Investuok Lietuvoje“, šiuo metu galima rasti mūsų studijos kurtų kavos staliukų. Tai nebuvo užsakymas konkrečiam biurui, juos gaminome kaip serijinės gamybos produktą“, – sakė architektas.
Pirmasis baldas, kuris paskatino drąsiau žengti į baldų dizaino pasaulį, anot pašnekovo, buvo veidrodis. Netrukus jauni specialistai ėmėsi ir sudėtingo registratūros projekto verslo centrui. Panašu, kad „Heimos“ komandai pavyko nutverti sėkmės paukštę už uodegos, mat, susidorojus su šiuo iššūkiu, vienas po kito pasipylė užsakymai projektuoti interjerus.
Sudėtinga struktūra ir „lukštas“
P. Daugis atviravo, kad biurų pastato registratūros projektas – vienas ambicingiausių, kuriuos iki šiol yra tekę įgyvendinti. „Verslo centro „Green Hall 2“ hole esantis stalas – vienas sudėtingiausių mūsų kurtų baldų projektų. Registratūros konstrukciją sudaro vientisas baltas luitas. Jis yra itin skulptūriškos formos, tad iššūkiu tapo šios formos gamyba. Problemų kėlė ir dydis, nes konstrukcijos ilgis siekė apie keturis metrus“, – teigė pašnekovas.
Anot architekto, formos „suvaldymas“ realybėje – tik dalis problemos, juk prieš tai viską reikėjo detaliai nubraižyti popieriuje ir pateikti gamintojui, kad jis ne tik sugebėtų suprasti brėžinius, bet ir pagaminti patį baldą nenutoldamas nuo pirminės vizijos.
Sudėtinga konstrukcijos forma niekaip negalėjo paneigti ir funkcionalumo lūkesčio: „Teko ieškoti sprendimų dėl stalčių, įvadų laidams, liftų kontrolės pultelių įrengimo. Į stalviršį sėkmingai integravome belaidžius telefonų kroviklius“, – komentavo P. Daugis. Architektas prisiminė, kad visų pirma buvo sukurta sudėtinga baldo vidaus struktūra, o paskui jos buvo lipdomas „lukštas“.
Veidrodis MUDU („HEIMA architects“, gamintojas „jot.jot“).
Iššūkis kūrėjui ir užsakovui
Paklaustas, ar tokią projekto koncepciją padiktavo užsakovo turėta vizija, ar kūrėjų pasiūlyta idėja, pašnekovas pabrėžė, kad visada tokiais atvejais viską lėmė abiejų veiksnių sintezė. „Būna tokių atvejų, kai visai nesvarbu, koks kūrybiškas būsi ar kokių nestandartinių dalykų sugalvosi, užsakovas gali norėti visai ne to. Todėl labai svarbu išsiaiškinti užsakovo poreikius ir lūkesčius.
Kartais įvyksta toks nesusikalbėjimas, kai architektai iš karto nesumoja, kad čia būtent tas užsakovas, kuriam galima siūlyti ką nors įdomesnio. Lietuvoje nestandartinių projektų įgyvendinama labai nedaug, kartais negali net atspėti, kad čia būtent tas užsakovas, kuris ryšis netradiciniam sprendimui“, – svarstė pašnekovas. Kur kas dažniau tarsi susitaikoma su tuo, jog įdomesnės idėjos niekam nereikalingos, be to, daugelis mano, kad jas įgyvendinti kainuos labai brangiai.
Anot architekto, svarbiausia laiku sugebėti užčiuopti, kad projektas nestandartinis ir kūrėjas gali išeiti už tradicinius sprendimus diktuojančių ribų. „Šiuo atveju iš pradžių atrodė, kad tokios formos neįmanoma pagaminti. Svarstėme, kas galėtų ją ne šiaip pagaminti, o pagaminti gražiai. Dirbant atsiranda pagalbininkų, rangovų, kurie pasiryžę idėją kokybiškai įgyvendinti. Tada apima džiaugsmas, kad gali pavykti ir tai nebus tavo turimos idėjos parodija“, – džiaugėsi architektų biuro „Heima“ architektas.
Staliukai DEDU („HEIMA architects“, gamintojas „jot.jot“).
Architektų taikinyje – ne tik erdvės
P. Daugis pasakojo, kad pats ne kartą matė nustebimą pašnekovų akyse prakalbus apie tai, kad architektai kuria ir baldus. „Tradiciškai manoma, kad architektai dirba prie formų ir erdvių, todėl kartais kam nors gali pasirodyti, kad čia ne jų sritis. Jei kam nors papasakoju, kad projektuojame staliuką, išgirstu nustebimą: „Ar tai jūsų darbas staliukus projektuoti?“ Ir tada tenka aiškintis, kad tą galime daryti ir mes“, – šypsojosi pašnekovas.
Architektai, anot P. Daugio, dar studijų metu mokomi esminių principų, kaip pagaminti vieną ar kitą daiktą, kad jis būtų funkcionalus ir estetiškas. Nėra didelio skirtumo, ar tai būtų pastatas, ar baldas, reikia tik pakeisti mastelį. Tenka spręsti, ne kaip kokia nors sankryža ar alėja funkcionuoja, o kaip atrodys koks nors stalčiuko plyšelis. Principai, problemos ir sprendimo būdai – dažnai panašūs.“
Kai prie naujo baldo projekto sėda architektas – ar estetika laimi prieš funkcionalumą? „Kiekvieno užsakovo prioritetų skalė yra skirtinga. Vieniems svarbu, kad viskas būtų padaryta tvarkingai ir nebrangiai, o kitiems svarbu įgyvendinti savo ambiciją, kūriniu pasiekti ko nors daugiau, sukurti pridėtinę vertę, išbandyti kažką įdomesnio. Kūrėjai kartais būna linkę vieną kitą projektą įgyvendinti į jį investuodami daugiau laiko ir lėšų, bet siekia padaryti jį prestižinį“, – apie kūrybos virtuvę pasakojo pašnekovas.
Anot jo, architektai, kurie kuria dizainą, paprastai jau būna daug pasiekę architektūros srityje. „Jie mėgsta uždėti savo prekės ženklą, kad konkrečią kėdę kūrė konkretus architektas. Pastatą pastatai tik vieną, o kėdę galima parduoti ir tūkstantį kartų, – sakė P. Daugis. – Architekto vardas padeda produktui būti patrauklesniam. Mūsų atveju – atvirkščiai – pabandėme ir kūryba buvo pastebėta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.“
Dizainerių pagalba – išskirtiniams projektams
Dalius Razauskas.
Dizaineris Dalius Razauskas pasakojo, kad, jei prieš 10–15 metų baldų dizaineriai sulaukdavo daug užsakymų biuro baldams projektuoti, tai dabar juos į pagalbą kviečiasi dažniausiai tik itin išskirtinius projektus įgyvendinantys vystytojai.
„Šiuo metu biurai kuriasi naujuose dideliuose biurų pastatuose ir šioje srityje vyksta itin didelė plėtra. Kadangi kalbame apie didelę darbų apimtį, tai dažniausiai biurams parenkami tipiniai baldai. Tokius baldus renkasi visi didesni baldų rinkos žaidėjai – tiek Lietuvos, tiek užsienio. Šios įmonės biuro baldus gamina dideliais kiekiais ir gali pasiūlyti geras kainas“, – apie dizainerių paslaugų poreikio tendencijas šnekėjo pašnekovas.
D. Razauskas atkreipė dėmesį, kad dideliuose biurų pastatuose architektų dažniausiai prašoma įrengti tokias patalpas kaip virtuvėlės ar registratūros. Tiesa, šis darbas patikimas viso pastato interjerą projektavusiems specialistams.
„Kai vienas iš bankų įsikūrė naujame dangoraižyje, pagal specialų užsakymą jam baldus gamino žinomi baldų gamintojai. Taip buvo siekta išlaikyti vientisą ir išskirtinį visų banko erdvių stilių. Dabar dažnai įmonės pasirenka iš rinkoje esamų baldų pasiūlymų. Pasiūla tikrai didelė ir galima rasti labai įdomių variantų“, – sakė dizaineris.
Prezidentūros stalo architektė Ramunė Gasperaitienė. Dariaus Petrulaičio nuotr.
Gamino baldus prezidentei
Baldų dizainerių paslaugų, anot pašnekovo, prireikia tuomet, kai reikia sukurti daiktą konkrečiam interjerui. „Mes gaminome stalą, prie kurio šiuo metu dirba prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis stalas jau atitarnavo dvi kadencijas, bet kadangi jis pritaikytas būtent Prezidentūros rūmų interjerui, tai veikiausiai juose ir liks“, – teigė D. Razauskas.
Kalbėdamas apie užsakovų baldų rinkimosi kriterijus, dizaineris paminėjo, kad jie ieško kokybės, o ir autoriaus intelektinei nuosavybei atsiranda vis daugiau pagarbos. „Žmonės, kurie gali sau leisti kurti išskirtinį interjerą, perka kokybiško vakarietiško dizaino baldus. Sukurti aukštos kokybės vienetinį baldą gali kainuoti tiek pat ar net brangiau nei perkant iš garsaus italų gamintojo. Anksčiau buvo linkstama kopijuoti tam tikras tendencijas, o dabar vogti darosi nepriimtina ir vėl imama vertinti autorinės idėjos svarbą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Atiduoda duoklę funkcionalumui
Modernių biurų interjeras ir baldai neretai tampa savotiška įmonės įvaizdžio vizitine kortele, tad kuris kriterijus svarbesnis – baldų funkcionalumas ar estetika, unikalus stilius?
„Šiandien vienu svarbiausių reikalavimų biurų baldams tapo ergonomiškumas. Siekiama, kad baldai galėtų kuo geriau atliepti jais besinaudojančių žmonių poreikius. Kalbu apie reguliuojamo aukščio stalus ir kitas papildomas funkcijas – jų buvimas tam tikra prasme šiek tiek riboja estetinės raiškos galimybes“, – pasakojo pašnekovas. Įmonės vis daugiau dėmesio skiria darbo aplinkos ir nuotaikos kūrimui per interjerą. Žinoma, kiekvienu atveju sprendimus pakoreguoja kaina ir biuro apstatymo sąnaudos, taigi, rečiau investuojama išskirtinai į dizainą, bet dažniau į funkcionalumą.
Architektų ir dizainerių orkestras
Daugeliui kelia nuostabą, kad dažnai architektai neapsiriboja vien didelių erdvių, statinių projektavimu ir drąsiomis idėjomis tarsi įsiveržia į baldų dizainerių teritoriją, bet D. Razauskas priminė, kad stebėtis čia niekuo nereikėtų: „Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai baldus pirmieji pradėjo kurti architektai. Dizainerių profesija kaip atskira atsirado vėliau, o iki tol puikiai baldų dizainą kūrė būtent architektai.“
Bendrą architektų ir baldų dizainerių darbą pašnekovas palygino su grojimu orkestre. „Interjerus paprastai kuria interjerų architektai ir jie tarsi orkestro dirigentai užduoda stilistinį toną baldams, o baldų dizaineris būna tarsi muzikantas orkestre – jis turi žvilgčioti į dirigentą. Žinoma, būna atvejų, kai baldų dizaineriai gauna groti solo partijas“, – šyptelėjo dizaineris.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.
