Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės, intuityvus pastatų erdvių išplanavimas – atrodytų, kad tai savaime suprantami, kasdieniai atributai. Tačiau visa tai yra universalus dizainas – daiktai ir aplinka pritaikyti kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų gebėjimus ir fizines galimybes.
Kiekvienam pritaikytas dizainas – tai ne tik pažeminti slenksčiai neįgaliojo vežimėliui ar pagal aukštį prisitaikantys stalai, tai aplinkos visuma, kuri patogi žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ūgio, laikysenos, judrumo ar kitų gebėjimų. Taikant universalaus dizaino principus, laimi visi: pavyzdžiui, taktiliniai (turi iškilusias linijas bei kitus žymėjimus) aklųjų ar silpnaregių vedimo takai šaligatviuose padeda orientuotis ir tiems, kurie patys apriboja savo orientavimąsi erdvėje – kad ir eidami įnikę į telefonų ekranus.
Aiškiai suvokiamos vizualios instrukcijos, pavyzdžiui, kaip surinkti baldą ar konstruoti statinį iš vaikiško konstruktoriaus kaladėlių – tai dar vienas universalaus dizaino pavyzdys, kaip ir fizines jėgas taupantys sunkūs lagaminai su ratukais, lengvai užsiveriantys baldų stalčiai ar spintelių durelės, įspėjamasis garsinis signalas, kuomet per ilgai nejudinama į elektros laidą įjungta drabužių laidynė. Taigi tiek namuose, tiek viešosiose erdvėse kasdien naudojamės universalaus dizaino privalumais.
Architektai – miesto, pastatų dizaino kūrėjai – taip pat suinteresuoti kurti visiems prieinamą aplinką. Architektas Lukas Rekevičius pabrėžia, jog universalus dizainas pirmiausia apibrėžia pagarbą žmonėms, skatina į pirmą vietą statyti gyventoją, jo nepriklausomybę ir judėjimo laisvę.
„Kiekvienas norime gyventi patogiai, lengvai pasiekti būtiniausius objektus, neapsunkinti savęs sudėtinga infrastruktūra. Tam yra sukurta universalaus dizaino idėja, leidžianti patenkinti visų žmonių poreikius, neskirstant jų pagal fizinius ar emocinius gebėjimus. Ši idėja – tai esminė gero dizaino sąlyga. Juk kai aplinka prieinama visiems, ja patogu ir malonu naudotis. Tai naudinga visiems, ne tik žmonėms su negalia, bet ir šeimoms su mažais vaikais, dviratininkams, kitiems miesto gyventojams“, – teigia architektas.
Anot L. Rekevičiaus, viso projektavimo metu atsižvelgiama į skirtingus žmonių poreikius ir,pritaikant universalų dizainą, sukuriami produktai, paslaugos ir aplinka. Paprasčiau tariant, universalus dizainas yra patogus dizainas.
Universalus dizainas pritaikomas įvairiose gyvenimo srityse, o jo principai aprėpia visų žmonių lygybę, lankstumo principą, tinkamą informacijos pateikimą, toleranciją klaidoms, mažiausios jėgos sąnaudas, optimalų dydį ir erdvę. Toks aplinkos, daiktų ar paslaugų dizainas yra ne tik paprastas, estetiškas, lankstus, patogus bei lengvai suvokiamas, bet ir mažinantis fizines pastangas, norint pasiekti tam tikras vietas, naudoti daiktus, suprasti informaciją.
Šią savaitę sostinės Lukiškių aikštėje galima rasti vieną universalaus dizaino pavyzdį – „Jokio skirtumo“ pokalbių suolelį, kuris kviečia praeivius pabendrauti apie visiems prieinamą, patogų ir tolerantišką dizainą.
Unikalaus dizaino suolelis prisitaikys prie kiekvieno iš mūsų poreikių, transformuosis, idant sukurtų patogią aplinką visiems norintiems prisėsti ir pasimėgauti kavos puodeliu malonios kompanijos apsuptyje.
Šis simbolinę reikšmę turintis suolelis yra visuomenės informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ dalis, ja siekiama parodyti, kad žmonės su negalia, lygiai kaip ir visi kiti visuomenės nariai, nori bei gali dirbti, keliauti, sportuoti, dalyvauti profesiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kalbėkime ne apie negalią, o apie gyvenimiškus dalykus!
