Pastaruoju metu vis dažniau kyla lietuvių kartu su užsienio architektais bendrai suprojektuoti verslo centrai ir kiti pastatai. Viena vertus, toks bendradarbiavimas leidžia keistis patirtimi, įgyta dirbant su tam tikros tipologijos statiniais, sykiu pagreitinti projektavimo ir įgyvendinimo procesus. Kita vertus, išlieka tikimybė, kad užsieniečių architektų indėlis turės trūkumų – kartais įgyvendinant tarptautinius projektus, juntamos idėjos autorių ribotos žinios apie miesto ar jo dalies kontekstą, ne visada gebama darniai įkomponuoti naują tūrį į urbanistinį audinį. Taigi, ar žinomi, ar tiesiog nevietiniai architektai iš užsienio gali paveikti visuomenės nuomonę dėl tam tikrų projektų?
Antanas DAGELIS,
Architektų biuro „Cloud architektai“ vadovas
Mano nuomone, talentingas ir save gerbiantis architektas, nesvarbu, ar jis vietinis, ar užsienietis, visada nuvyks į projekto vietą ir parengs kontekstualų projektą. Tačiau ne visada kontekstas yra vertingas ir naujai kuriamas projektas nebūtinai gali paskatinti pozityvų viso rajono vystymąsi.
Nemanau, kad pasaulinio garso ar kiti užsienio architektai gali išskirtinai paveikti visuomenės nuomonę. Ji vertina vaizdą, rezultatą ir dažniausiai mažai žino apie autorių. Architektūra yra menas, todėl beveik niekada nerasime projekto, kuris visiems 100 proc. patiktų. Problema ta, kad dažniausiai girdime tik nepatenkintos visuomenės dalies nuomonę.
Įdomus pavyzdys iš istorijos – Tauerio tiltas (Tower Bridge) Londone savu laiku buvo absoliučiai kritikuojamas statinys, tačiau po šimto metų pripažintas vienu geriausių visų laikų Jungtinės Karalystės objektų. Ir tokių pavyzdžių labai daug. Manau, kad tai, ar projektas pavyko, parodo tik laikas. Todėl neskubu smerkti kolegų, jei darbas iš pirmo žvilgsnio atrodo mažiau nusisekęs. Tiesiog vieni projektai bus pripažinti paveldu, o kitus po gero 50-mečio nugriaus, rekonstruos. Lietuvoje dauguma dvarų, bažnyčių yra projektuoti užsienio architektų, todėl pasitelkti jų pagalbą nėra nauja mada.
Mūsų studijai tenka dirbti su užsienio partneriais. Iš kiekvieno bendradarbiavimo stengiamės gauti profesinės naudos: tiek iš kolegų, tiek iš užsakovų. Kalbu ne vien apie naujų topologijų pažinimą. Iš kiekvieno bendro projekto galima sau pritaikyti kažką naudingo: nuo naujų technologijų iki projektų pristatymo, lyderystės pavyzdžių ir kitų aspektų. Manau, kad tokie susijungimai galimi ir tarp Lietuvos architektūros studijų.
Rūta LEITANAITĖ,
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė
Lietuvoje yra atvejų, kai pastatus projektuoja ir labai, ir mažiau žinomi architektai iš užsienio. Architektų bendruomenę garsesnis vardas sudomina, tačiau visuomenei daug svarbesni kriterijai yra architektūros kokybė – kuriamos aplinkos komfortas, estetika. Kartais galima tikėtis, kad labai patyręs užsienio architektas pateiks įdomesnės architektūros pastatą, suprojektuos kažką, ko dar Lietuvoje nebuvo, ir taip laimės visuomenės simpatijas. Tačiau dauguma architektūrinių konkursų parodė, kad Lietuvos architektai suprojektuoja pastatus ne ką prasčiau nei užsieniečiai, jų profesionalumo lygis yra labai panašus.
Ar užsienietis architektas sugebės harmoningai įkomponuoti naują pastatą į lietuvišką aplinką, priklauso nuo jo profesionalumo. Į užduotį atsakingai žiūrintis architektas nepuola iškart braižyti: jis išnagrinėja kontekstą, kartais pasitelkia vietinių architektų pagalbą. Pastatų, kurie gali stovėti bet kur, klonavimas yra neprofesionalumo ir nekokybiškos architektūros požymis. Nesiečiau to nei su architekto tautybe, nei su jo atstovaujama šalimi.
Aišku, užsieniečiui reikia atlikti papildomų namų darbų. Lietuvos architektams, be abejo, lengviau suprasti vietos kontekstą – mentalitetą, istoriją. Tačiau tokia ir yra ši profesija: architektas turi įgūdžių gana greitai analizuoti kontekstą ir išryškinti svarbiausius jo aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti, projektuojant naują pastatą. Jei užsienietis architektas turi efektyvią metodiką, kaip išnagrinėti vietos kontekstą, jis tai gali padaryti ne mažiau išsamiai ir greitai negu vietiniai architektai.
Pavyzdys – užsieniečių ir lietuvių įgyvendintas projektas verslo centras „Quadrum“. Tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusiame darbe sukurtas viešųjų erdvių tinklas gatvės lygyje, kas Konstitucijos prospekto aplinkos humanizavimo procesui labai svarbu. Šis projektas – geros praktikos pionierius. Taip pat Konstitucijos prospekte yra ir daugiau pastatų – „k29“ ir „Green Hall 2“, kurie pastatyti, bendradarbiaujant užsieniečių ir lietuvių architektų įmonėms.
Aleksandras GVILDYS,
Architektų biuro „Archinova“ architektas
Jeigu pažiūrėtume istoriškai, tai didelę dalį Europos miestų pastatė architektų, skulptorių ir kitų sričių specialistų internacionalas. Labai geras to pavyzdys yra Vilnius. Būtent jo senamiestį, kurį dabar saugome, pastatė pačių įvairiausių šalių, architektūros stilių, religijų atstovai – vieni jų čia gyveno, kiti atvykdavo tik trumpam. Vieni užsieniečių sukurti pastatai tapo akcentais, kiti pavirto pilkąja mase. Visa tai sudaro reikšmingą dalį konteksto, kuriame veikia šiuolaikiniai architektai.
Užsienio architektų dalyvavimas Lietuvos architektūros lauke yra normalus dalykas – taip yra visame civilizuotame pasaulyje. Lygiai taip pat Lietuvos architektai kviečiami kurti projektus kitose šalyse. Pavyzdžiui, santykinai neseniai lietuviai įgyvendino keletą puikių projektų Latvijoje.
Tad užsienio architektų darbai gali įnešti pridėtinės vertės ir praturtinti miestus. Tačiau, kaip ir visur, architektų kompetencijos, laiko investicija į konteksto pažinimą skiriasi, todėl dalis pastatų gali ir nepasisekti – perspektyvoje tapti jau minėta pilkąja mase.
Be jokių abejonių, vietos architektai kontekstą pažįsta geriau, todėl, norėdami laimėti architektūros konkursą svetimame mieste (kontekste), užsienio architektai turi parodyti savo profesionalumą.
Kai kada dideli užsienio projektavimo biurai turi neabejotiną pranašumą – patirtį, projektuojant nestandartinių tipologijų, tokių kaip koncertų salės, oro uostai, stadionai ir pan., pastatus. Tokiais atvejais užsienio architektų atnešama pridėtinė vertė yra didžiausia.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šiais globalaus interneto laikais lietuviai su užsieniečiais gali kurti bendrus projektus, taip sujungdami abiejų pusių patirtis. Tokiu būdu esame įgyvendinę ne vieną sėkmingą projektą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugsėjis.
