Mokyklos rekonstrukcija Rusų g. 5

Vilniaus senamiestyje esančiame kultūros paveldo objekte, beveik 10 metų nenaudojamas buvęs „Pergalės“ fabriko konditerijos cechas sulaukė atnaujinimo – apleistą pastatą pavertė šiuolaikiška mokykla 10-12 klasių moksleiviams ir išplėtė Vilniaus tarptautinę mokyklą. Apjungti skirtingų statybos etapų pastatai į bendrą tūrį ir erdvių visumą. Buvo pasirinktas sprendimas didžiąja dalimi išsaugant susiformavusią tūrio struktūrą, uždengti vidinį kiemą stiklo – aliuminio konstrukcija, atriume įrengti auditoriją, aplink kurią išsidėstytų esamos ir naujai suprojektuotos mokyklos patalpos. Kultūros paveldo vertingąsias savybes turinčius korpusus sutvarkyti pagal specialiąsias restauracines technologijas, nevertingą statinio dalį rekonstruoti į naujų konstrukcijų kiemo korpusą, suteikiant jam šiuolaikišką, bet nedisonuojančią su esamais pastatais, architektūrinę išraišką.

Mokyklai, dirbančiai pagal Suomijos edukacijos standartus, orientuotus į moksleivių kūrybiškumą plačiąja prasme, buvo svarbu turėti išskirtinę meno klasę-studiją, sporto salę, gamtos mokslų kabinetą-laboratoriją, patrauklią kavinės erdvę, garso įrašų studiją, fotolaboratoriją, atviras bendras erdves, kur kokybiškai kartu laiką leistų moksleiviai ir mokytojai – media centrą, biblioteką. 

Išsaugotos tyrimais nustatytos pastato vertingosios savybės

2017 m. vasarą buvo atlikti svarbūs paruošiamieji fiksavimo ir tyrimų darbai, kurie padėjo nustatyti pastato vertingąsias savybes. Iki tol apsaugos neturėjęs Pastatas Rusų g. 5 įtrauktas į saugomų Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą. Statybos darbų metu, pastebėjus Rusų ir Latako gatvių fasadų polichrominį dekorą, pagal kurį buvo atkurtas 6 langų pilnas piešinys, pastato kampinių rustų fragmentai, pokarnizinė juosta. Tik nedidelė dalis išlikusių sienų fragmentų siekia XVIII a. 

Pastato konfigūracija, kreiva sienų geometrija, skirtingi atskirų korpusų grindų lygiai bei sudėtingos erdvinės jungtys, pareikalavo įsigilinimo ir profesionalumo. Iš kitos pusės, po didžiausių pertvarkymo darbų, vykdytų XX a. I p., pritaikant pastatus šokolado fabrikui, ir po 1953 m. rekonstrukcijos, išliko tik išorinės autentiškų pastatų sienos, ir būtent tai leido suplanuoti didesnes klases, atkartoti čia buvusių kiemo galerijų principą, pritaikant jas bendroms jungtims.

Buvusi vidinio kiemo erdvė, uždengus stiklo aliuminio konstrukcija, virto apie 100 žmonių talpinančia centrine auditorija – forumu, vieta formaliems renginiams ir susibūrimams.Mansardinis aukštas visu kontūru atitvertas berėmio stiklo pertvaromis, tarsi pratęsia lengvo „kabančio“ stogo konstrukciją. 

Peršviečiamos erdvės – nuoširdžiam moksleivių ir mokytojų bendravimui

Architektai siekė į pastato vidų įleisti kuo daugiau natūralios šviesos, todėl visos vidinės atitvaros ir durys yra stiklo konstrukcijų. Atvirumas, erdvių prašviečiamumas, lengvas žmonių judėjimas per pastatą atitinka mokyklos požiūrį į ugdymą, kur mokiniai ir mokytojai nuolat betarpiškai bendrauja, lygiateisiškai dalijasi tomis pačiomis erdvėmis. Ypač daug dėmesio buvo skirta akustiniams sprendiniams atriume, klasėse, sporto salėje.

2020 m. gegužę pastatas įgavo savo pilną pavidalą, ant rekonstruoto kiemo korpuso sumontuota keramikinių bagečių fasado sistema, baigti stogų montavimo darbai, pradėti galutiniai vidaus apdailos darbai, sumontuotos apšvietimo sistemos, pajungtos gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos, kiti technologiniai įrenginiai, klasių rezervavimo sistema.

Daug dėmesio skirta originalių natūralaus medžio baldų projektavimui, Dalis jų pagaminta iš atrinktos buvusios stogo konstrukcijos medienos. Nuardžius vėlyvas apdailas, atsivėrę autentiško plytų mūro plokštumos eksponuojamos koridoriuose, kavinėje.