Top Baneris

Ar reikia Lietuvoje žaliuojančių stogų terasų?

2024 sausio 15 d.
nuotraukoje matoma žalia swedbank administracinio pastato terasaTik SA
Swedbank terasa nuotr. Andrius Ufartas
Pasidalykite straipsniu

Julija NOVIKOVA

Tokie miestai kaip Vilnius ar Kaunas prilygsta vakarų Europos, Skandinavijos kraštui, tačiau galime pastebėti vieną iš architektūrinių urbanistinių aspektų, kuris skiria mus nuo kitų aukšto išsivystymo lygio šalių – miesto stogų neišnaudojimas. Kam to reikia ir kodėl?

Didieji Lietuvos miestai, o su jais taip pat mažesni miesteliai stengiasi neatsilikti ir sparčiai vejasi išsivysčiusias Vakarų Europos šalis modernia architektūra, tvariaisiais pastatais, statybos darbų kokybe. Lygiuodamiesi į jas, o ypač Skandinavijos regioną, pastebime, kad mūsų šalyje gerokai mažiau išnaudojami stogai. Kodėl neskubame atskleisti stogo – penktojo fasado – potencialo.

GAMTA

TVARUMAS MIESTE

Žaliosios aplinkos teigiamo poveikio žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai įrodinėti nereikia – sąlytis su gamta šiuolaikiniuose biuruose skatina žmonių produktyvumą, didina jų koncentraciją darbo vietose. Žalieji plotai ir parkai šalia gyvenamųjų namų yra laikomi vienu didžiausiu rajono ar gyvenvietės privalumų. Pasigilinkime, kodėl taip yra.

Įvairios organizacijos, vienijančios urbanistus, sociologus ir medikus, tiria žaliųjų erdvių poveikį miestams ir gyvenvietėms. Viena jų – Austrijos Žaliųjų pastatų asociacija, išskiria šiuos privalumus, gerinančius miesto aplinką.

GRÜNSTATTGRAU, Austrijos Žaliųjų pastatų asociacija išskiria šiuos privalumus, gerinančius miesto aplinką:

Kritulių reguliavimas. Augalai ir dirvožemis puikiai sugeria ir kaupia vandenį, o vėliau jį išgarina palaipsniui per augalus. Vienas kvadratinis metras žaliojo stogo, kurio substrato aukštis yra 25 cm, gali sugerti tiek vandens, kiek jo yra vonioje.

Oro kondicionavimas. Miestai įkaista dėl medžiagiškumo (atspindinčių paviršių) – betono, asfalto ir stiklo gausos. Neapželdintų pastatų paviršiai dieną įkaista daug labiau nei aplinkinis oras ir kurį laiką iki nakties išskiria šilumą į aplinką. Augalai veikia kaip natūrali oro kondicionavimo sistema. Apželdinant pastatą juntamą temperatūrą šalia jo galima sumažinti net iki 13 laipsnių C.

Apsauga nuo išorės poveikio. Naujausiais duomenimis, net 70 procentų pastato sunaudojamos energijos skiriama jo šildymui ir vėsinimui. Todėl stogą ar fasadą dengianti augmenija gali veikti kaip izoliacinis sluoksnis, saugantis nuo karščio ir šalčio. Vijoklinių augalų lapai kaip natūrali užuolaida apsaugo karščių metu ir padeda mažinti energijos sąnaudas pastatuose.

Įvairių gyvybės formų grąžinimas į urbanizuotas teritorijas. Ant žaliųjų stogų ir žaliose bei gyvose sienose augalai ir gyvūnai gali rasti buveinių. Apželdinti pastatai yra labai naudingi tankiai užstatytoms teritorijoms kaip žalioji alternatyva ir puikus prieglobstis įvairiems svarbiems ekosistemai gyvūnams, pavyzdžiui, sparčiai nykstančioms bitėms. SA portale buvo pristatytas architektų biuro iš Nyderlandų suprojektuotas ir įgyvendintas pastatas pritaikytas vietinei faunai ir florai.

image 3
Verslo centras „Magnum“, architektų biuras „Archas“. Žalioji lauko terasa 3-iame pastato aukšte, tarp dviejų verslo centro bokštų, su atsiveriančiu nuostabiu vaizdu į Nemuno salą. Igno Gaižausko nuotr.

Klimato kaitos kontekste pastebima viena iš šiuo metu vykstančių aktualių iniciatyvų – „Žaliųjų ir mėlynųjų stogų“ sprendimai.

„Žaliasis“ stogas suprojektuotas naudojant viensluoksnę stogo dangą, kuri viršutinėje dalyje užsibaigia augmenijai skirtu dirvožemio posluoksniu. Tokio tipo stogai ne tik suteikia estetinę vertę, bet kartu sukuria buveinę vietos laukiniams gyvūnams, pagerina oro kokybę.

„Mėlynasis“ stogas skirtas lietaus vandeniui surinkti, o paskui tą patį lietaus vandenį lėtai ir tolygiai išleisti per 24 valandas. Tai gali būti labai naudinga vietovėse, kur kyla vandens pertekliaus problema arba kaip estetinis bei komfortišką aplinką sukuriantis pastato elementas.

PERSPEKTYVI VIETA

TENDENCIJOS

Modernių biurų tendencijas neretai diktuoja kompanijos – technologijų milžinės, tokios kaip „Facebook“. Paskutiniu metu matome, kad IT kompanijos, besirūpinančios savo darbuotojais, vis daugiau dėmesio skiria ne stalo futbolo, įvairių laisvalaikio zonų interjere įkūrimui, bet ir rengia parkus bei sodus ant stogų. Populiarėjant vadinamiesiems coworking’ams stogai su įrengtomis terasomis ir žaliaisiais plotais tampa vis populiaresniu biurų privalumu o taip pat puikia papildoma erdve pastate esančios kavinės ar restorano lankytojams.

GALIMYBĖS

Kompaktiškai suprojektuotuose miestuose, kuriuose kiekvienas pastatas turi itin ribotą sklypo plotą, o kvadratinio žemės metro kaina itin didelė, stogas tampa vienintele įmanoma žaliąja erdve. Tokie sprendiniai itin populiarūs įvairiuose didmiesčiuose, kur pastatai yra praktiškai priglausti vienas prie kito. Net ir mažesniuose miestuose ant gyvenamojo namo stogo įrengta bendruomenei skirta terasa tampa vienu didžiausių būsto šiame pastate įsigijimo motyvų.

NAUDA VERSLUI

Žaliosios terasos – iki šiol dar menkai naudojama galimybė NT vystytojams.

Didėja NT vertė. Biurai ir gyvenamieji pastatai su įrengtomis terasomis ant jau tampa viena iš didžiausių privalumų, skatinančių biuro nuomą ar būsto įsigijimą.

Sukuriama stogo dangos apsauga nuo mechaninių pažeidimų. Akivaizdu, kad stogo viršutinė danga yra labiausiai veikiama kritulių, šalčio ir UV spindulių. Apželdintas viršutinis stogo sluoksnis ar medinė terasa tampa tarsi barjeru išorės poveikiui.

Ribojamas į pastatą patenkantis triukšmas. Žalioji stogo danga gerai izoliuoja garsą ir yra absoliučiai natūrali.

Mažinamas anglies dioksido išmetimas. Žalieji stogai gali padėti įmonėms sutaupyti pinigų, skirtų energijos sąnaudoms, o tapti CO2 neutraliu pastatu ar verslu – kiekvienos šiuolaikiškos kompanijos tikslas.

SOCIALINIS ASPEKTAS

JAJA Architects ParknPlay rooftop above parking house struture ©Rasmus Hjortshoj edited
„Park n Play“ stogo erdvė virš parkingo. Architektai –„JAJA Architects“. Apie stogo įveiklinimo atvejus pasaulio praktikoje skaitykite straipsnyje

Be formalių priežasčių, svarbus yra ir socialinis aspektas, juk įveiksminti ir apželdinti stogai virsta vieta bendruomenei, skatinanti gyventojų, administracinių pastatų darbuotojų tarpusavio ryšių formavimą.

Sparčiai populiarėjant bendradarbystės ir bendro gyvenimo erdvėms, loftams, kurie įsikuria buvusiose industrinėse teritorijose, ieškoma ir naujų architektūrinių sprendimų susibūrimo vietoms. Neretai stogas gali būti kiek jaukesnė ir privatesnė erdvė nei kiemas. Čia galima žaisti, leisti laisvalaikį, rengti piknikus, o galbūt net ir auginti bites ar turėti nedidelį sodo darželį su savo užaugintu maistu.

Kalbant apie privačias erdves, neretai pietinės Europos miestuose galima pamatyti kaimynus, besiilsinčius ant glaudžiai sustatytų senamiesčio namų stogų. Ir nors senamiesčių gyventojai kenčia nuo žaliųjų zonų trūkumo, taip pat svarbu siekti darnos tarp industrinių objektų ir gamtos.

Londone įsikūrusio biuro „Olswang“ darbuotojai Kalėdų proga klientams dovanojo savo bičių pagaminto medaus. Projektas „inmidtown Urban Bee Project“ skatina vietos įmones suteikti namus aviliams ir įrengti nedidelius bičių maitinimosi plotus.

Su įdomiu architektų biuro BIG projektu, jungiančiu miestą, gamtą ir industrinė objektą – elektrinę, kviečiame susipažinti čia:

image 1 edited
2018 m. Kopenhagoje ant elektros jėgainės stogo įrengta rekreacinė zona, kurioje yra sausojo slidinėjimo trąsa, pėsčiųjų takas ir laipiojimo siena. Čia per metus apsilanko iki 50 tūkst. lankytojų.

PAVYZDŽIAI LIETUVOJE

Lietuvoje stogų terasų įrengimas – dar tik įsibėgėjanti tendencija. Turime kelis išnaudotus plokščiųjų stogų plotus, daugiausia tai naujos statybos komerciniai ir administraciniai bei keli gyvenamieji pastatai.

Miesto panorama galima pasigrožėti užkilus ant verslo centro „Live square“ (architektų biuras „Unitectus“) „Hilton Garden Inn“ terasos bei atnaujinto „Neringos“ viešbučio stogo baro terasos (architektų biuras „Renova“) šalies sostinėje ir kt. Taip pat įveiksminti ir kelių administracinių pastatų stogai VII Paupio kvartale Vilniuje (architektų biuras „JP architektūra“), kur yra įrengta net 1000 kv. m viešos ir biurams skirtos erdvės. Nedidelė poilsio zona ant stogo suprojektuota „U219“ verslo centre Vilniuje („Cloud architektai“), taip pat verslo centre „Magnum“ Kaune (architektų biuras „Archas“). Nepamirškime ir apie didžiulio populiarumo vilniečių tarpe sulaukusios „Swedbank“ centrinės būstinės („Ambraso architektų biuras“) terasos.

Tuo tarpu daugiabučių gyventojai gali pasidžiaugti vos keliomis naujos statybos namų terasomis – 2017 m. Vilniuje pastatytas „Lighthouse“ gyvenamųjų namų kompleksas („Architektūros kūrybinė grupė“) ir neseniai realizuotas „Viršuliškių stogų“ projektas Vilniuje (biuras „Archicom“).

2022 m. žiemą buvo išrinkti naujo pastatų komplekso sostinės Lvivo g. 59 projekto nugalėtojai, „Arches“ ir „Aketuri architektai“. Kvartalo centrinėje dalyje numatytas miškas ant stogo – atviras visuomenei, įkurtas ant žemiausio projekto pastato stogo bei takais ir tilteliais sujungtas su visais komplekso statiniais.

Nors Lietuva didžiuojasi gražia gamta ir galimybe miesto gyventojams pasivaikščioti žaliuosiuose parkų plotuose, tikimės, kad ateityje vietoj pilkų stogų vis dažniau pamatysime ir apželdintus ar kitaip įveiklintus miesto sodus.

Ne mažiau svarbus ir miesto įvaizdis. Juk vis dažniau pakyla dronai, skraidoma oro balionais, suka ratus lėktuvai su turistais, ar nuo aukštesnių pastatų

stogų galima pamatyti miesto panoramą, o kai šių aukštuminių pastatų vis daugėja, juose dirbantys ar gyvenantys žmonės viršutiniuose aukštuose norės mėgautis estetiškais apželdintais stogais, o ne pilka prilydomąja danga, „papuošta“ techniniais ventiliacijos įrangos elementais.

ŠIA TEMA DAUGIAU SUŽINOKITE PORTALE:

Biuro laisvalaikio zona šių dienų darbuotojui yra būtinybė.

8 apželdinto stogo privalumai.

Apželdinto stogo sistema.

Žalioji stogo terasa Olandijoje: nuo obelų iki bičių.


Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2023 RUDUO



Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video