Metų pradžia įprastai tampa tuo atskaitos tašku, nuo kurio pažadame sau gyventi kokybiškiau – pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, suremontuoti ar gal net pasikeisti būstą. „Swedbank“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvoje keisti turimą būstą į naujesnės statybos ar didesnio ploto butą arba individualų namą norėtų bent ketvirtadalis nuosavame būste gyvenančių gyventojų. Nuo ko turėtume pradėti, jei ateinančius Naujuosius metus pažadėjome sutikti naujuose namuose?
Kokio būsto iš tiesų norime?
Pirmasis žingsnis, kurį turėtume atlikti, yra tinkamas savo poreikių įvertinimas. Nors daugiau kaip pusė (65 proc.) „Swedbank“ tyrimo dalyvių reikšmingiausiu būsto pasirinkimo kriterijumi įvardija kainą, pradiniame svarstymų etape atsiribokime nuo konkrečių pasiūlymų. Išsigryninkime esminius reikalavimus naujam būstui.
Kas mums naujame būste būtų svarbiausia – būsto vieta, gyvenamosios erdvės plotas, būsto ekonomiškumas ar kaimynystė? Planuojant įsigyti gyvenimui skirtą nekilnojamą turtą, nederėtų nuvertinti ir emocinių argumentų. Ko labiausiai trūksta dabartiniame būste? Gal, pavyzdžiui, nenorėtume gyventi bute be balkono arba neįsivaizduojame kokybiško gyvenimo bute, kuriame įrengtas tik dušas, bet nėra vonios, gal būsto langai neturėtų žvelgti į šiaurinę pusę?
Būsto keitimui – alternatyvos
Apsvarstę pageidaujamo būsto charakteristikas galime pereiti prie finansinių galimybių įvertinimo. Lėšų trūkumas daugelio įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, sulaikantis nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie dar tebemoka paskolą už dabartinį savo būstą, yra alternatyvų.
Pavyzdžiui, šeima, gyvenanti bute, įsigytame iš banko skolintomis lėšomis, ir tebeturinti neišmokėtą paskolos likutį, nusprendžia įsigyti didesnio ploto butą. Pirma parduoti turimą butą ir tik tada ieškoti naujo gali būti per daug keblu. Įvertinus šeimos pajamas ir kitus kriterijus, šeimai gali būti suteikta galimybė su būsto paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.
Kaip išvengti streso?
Gyventojų nuomonės tyrime dalyvavę šalies gyventojai būsto keitimo procesą streso intensyvumo skalėje prilygino 3,5 balo iš 5 maksimalių. Tam, kad būsto keitimas netaptų stresine patirtimi, prieš atliekant konkretaus būsto paiešką, patartina išsamiau pasidomėti būsto rinkos tendencijomis ir kainomis. Informacijos paieškoms ir alternatyvų įsivertinimui reiktų skirti iki pusmečio.
Į pagalbą galima pasitelkti viešojoje erdvėje išsakomas ekspertų nuomones, pateikiamas būsto rinkos apžvalgas ir rinkos kainų analizę. Toks pasiruošimas yra būtinas, tačiau nebūtina viską atlikti savarankiškai. 41 proc. tyrimo respondentų sutinka, kad sklandų būsto keitimo procesą užtikrina specialistų konsultacijos.
Specialistų patarimai padės praplėsti būsto paieškos galimybes, o atradus svarstytiną variantą – įsivertinti jo kokybę ir „nenudegti“. Be to, svarbu numatyti, kiek papildomai kainuos išsirinkto būsto „pavertimas“ namais – būsto įrengimas ar remontas. Patartina pasikalbėti ir su kaimynystėje įsikūrusiais gyventojais, nepamiršti pasidomėti mokamais mokesčiais, paieškoti informacijos apie galimus teritorijos plėtros planus.
Šiandien palūkanos džiugina, o rytoj?
Profesionalų konsultacijos padės apsisaugoti ir nuo nepamatuoto finansinio optimizmo. Šiuo metu, kai palūkanų normos siekia rekordines žemumas, nederėtų pamiršti, kad būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas vienam ar keliems dešimtmečiams.
Istorinė patirtis rodo, jog palūkanos anksčiau ar vėliau turės didėti, todėl šeimos finansams tai neturėtų būti šokas. Ketindami būsto keitimui skolintis lėšų, turime tam pasiruošti ir atlikti namų darbus – kad gerindami vieną kokybiško gyvenimo dėmenį neapribotume kitų.
„Swedbank“ inf.
