Viliaus Kleino interviu su ChatGPT
Turbūt nė vieno šiandien nebenustebinsi prabilęs apie liūdnus faktus planetoje, žmonių veiklos padarinius peržengus industrinės revoliucijos slenkstį. Rodos, taip neseniai atšventėme vidaus degimo variklių 150-uosius raidos metus, o dabar vis labiau aiškėja ekologinės katastrofos mastas, atsiradęs dėl aplinkai toksiškų technologinių ir energinių procesų taikymo bei patogios aplinkos kūrimo bei neišsenkančio vartojimo rinkų ekonomikos evoliucinėje raidoje.
Tikiuosi, kad ateities kartos supras nesibaigiančios ideologinės konkurencinės kovos baigtinėje planetoje absurdiškumą. Ateities kartoms teks svarbus vaidmuo – tvarkyti mūsų gimtąją planetą ir ja rūpintis, gerbti jos gamtą ir biologinę įvairovę taip, kaip tą darė išmintingi visų tautų protėviai, vadindami ją Motina Gamta arba Šaltiniu. Juk visa tai tebegalioja ir mūsų laikais. Per visą istoriją mokėmės, sėmėmės įkvėpimo iš gamtos ir naudojomės jos ištekliais kaip idėjų šaltiniu. Vystantis kapitalistinei sistemai ir susitelkę į gerovės kūrimą, regis, pamiršome įskiepyti pagarbą tam pagrindui, ant kurio stovime šioje nuostabioje visatoje, apsupti begalinės biologinės įvairovės šioje mažoje erdvėje tarp Žemės ir dangaus, kurį vadiname gyvybe.
Kalbu filosofiškai, bet planeta šiais informacinio amžiaus laikais nebeatrodo tokia didelė kaip kad Kolumbui, praplėtusiam visų akiratį. Neabejoju, jog riboto dydžio gyvoje planetoje yra sveikos civilizacijos augimo riba. Riba, kurios žmogaus akys nemato, bet ji yra tokia pat reali kaip planetos atmosfera arba oras. Manau, nedaugelis susimąsto, jog tas beribis nuostabus dangus, kurį matome pažvelgę aukštyn stebėdami debesis, baigiasi už 100 kilometrų. Gyvybės fenomenas planetoje egzistuoja tik 100 km atstumu tarp Žemės po mūsų kojomis ir visiškos fizinės priešpriešos sferoje. Natūralus gamtos intelektas geba sukurti sąlygas gyvybei formuotis atvirame kosmose, planeta žino ir taiko šias nuostabias technologijas kiekvieną akimirką. Tačiau, kad ir kaip benorėtume, populiacijai augant planeta tiesiog nedidėja. Anksčiau manėme, kad planeta plokščia, kad centras visko, o dabar lyg burbuliukas juodųjų skylių visatoje, kurių žemėlapius tik pradedame aiškintis. Įdomūs, tarsi beribės informacijos laikai, negaliu su tuo ginčytis.
Pats laikas verčia susimąstyti. Ar naujos kartos technologijos gali padėti kurti tvariai, toje nuolat besikeičiančioje planetos aplinkoje?
Šiuos klausimus uždaviau dirbtiniam intelektui.
– Kas yra tvarumas ir kaip jis kuriamas?
ChatGPT: Tvarumas – tai pusiausvyra tarp dabartinių poreikių tenkinimo nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius. Jis kuriamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos veiksnius ilgalaikėje perspektyvoje.
– Kada kūryba laikoma tvaria?
ChatGPT: Kūrybiškumas laikomas tvariu, kai jis atitinka tvarumo principus ir daro teigiamą poveikį aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Atsakingas išteklių naudojimas, visuomenės sąmoningumas aplinkosauginiais klausimais, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis ekonominis gyvybingumas išlieka svarbiomis detalėmis.
– Kaip galiu išmokti tvaraus kūrybiškumo?
ChatGPT: Norėdami išmokti tvaraus kūrybiškumo, galite pradėti nuo gilinimosi į tvarumo principus ir jų taikymo kasdieniame gyvenime. Domėkitės aplinkosaugos problemomis, gilinkitės į socialinės atsakomybės klausimus ir etinius motyvus. Ugdykite tarpdisciplininį požiūrį ir ieškokite įkvėpimo gamtoje. Diskutuokite su bendraminčiais, dalyvaukite seminaruose ar kursuose apie darnų projektavimą ar inovacijas ir bendradarbiaukite su susijusių sričių specialistais. Siekite nuolatinio mokymosi, nebijokite eksperimentuoti ir mokykitės prisitaikyti. Stenkitės įtraukti tvarumo principus į kūrybinį procesą, atsižvelkite į savo sukurtų objektų gyvavimo ciklą ir visada siekite teigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai.
– Kaip dirbtinis intelektas gali padėti kurti ir projektuoti tvariai?
ChatGPT: Dirbtinis intelektas gali prisidėti prie tvarumo skatinimo per procesų optimizavimą, kad būtų sumažinamas atliekų kiekis ir sunaudojama mažiau išteklių, taip pat jis gali atlikti profilaktinės techninės priežiūros stebėseną, o tai leistų prailginti įrangos tarnavimo laiką, optimizuoti tiekimo grandinių procesus, kad būtų sumažinti kaštai ir susidarančių atliekų kiekis bei prisidėti prie darnaus projektavimo kūrimo. Generatyvinio projektavimo priemonės, kuriose dirbtinis intelektas naudojamas projektavimo modeliams kurti pagal nustatytus parametrus, gali padėti sukurti tvaresnius gaminius.
– Kas yra tvaraus kūrybiškumo ašis?
ChatGPT: Mano žiniomis, 2021 m. rugsėjo mėn., terminas „tvaraus kūrybiškumo ašis“ nėra dažnai vartojamas ar visuotinai pripažintas tvarumo ar kūrybinėse disciplinose. Tai gali būti specifinė sąvoka, įvesta neseniai arba vartojama konkrečiame kontekste. Apskritai tvarumas ir kūrybiškumas yra neatsiejami, kai novatoriškos idėjos naudojamos aplinkosaugos iššūkiams spręsti arba tvariems produktams, sistemoms ar paslaugoms kurti.
– Ar šią ašį galėtų apibrėžti visas valstybes vienijanti vertybė? Vertybė, kuri padėtų siekti bendro visas sistemas vienijančio tikslo? Kokia ji galėtų būti?
ChatGPT: Tvaraus kūrybiškumo kontekste ta vienijančia vertybe galėtų būti įsipareigojimas ir siekis išsaugoti aplinką ir didinti atsparumą. Ši vertybė galėtų nukreipti visas valstybes ar sistemas bendro tikslo link, t. y. kurti novatoriškus, tvarius sprendimus, kurie leistų suderinti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius poreikius, taip sukuriant tvaresnę ateitį žmonijai.
– Koks šūkis būtų tinkamas šiam įsipareigojimui?
ChatGPT: „Kurkime inovacijas šiandien – džiaukimės tvariu ir atspariu rytojumi“.
– O kaip dėl šūkio „Pagarba gamtai ir meilė gyvybei“?
ChatGPT: „Pagarba gamtai ir meilė gyvybei“ puikiai atspindi mūsų įsipareigojimą siekti tvarumo. Šis šūkis primena, kaip svarbu branginti mūsų planetos gamtą ir visas gyvybės formas.
Ši patirtis su DI mane nuteikia optimistiškai. Ar ši technologija iš tiesų gali padėti kurti tvariai? Taip, kaip naujas, spartus ir universalus įrankis. Tačiau turime nepamiršti, kad kuria tą įrankį laikanti ranka. Kūryba ir poreikis kurti ateina kiekvienam iš vidaus, tam žmogus turi neišsenkantį savo sąmonės veikimo mechanizmą. Puikiai suprantu, kad dirbtinis intelektas vis dar nėra tobulas, kaip ir pati visuomenė, todėl ir bendraujame tarpusavyje, einame į priekį, mokomės, patariame vieni kitiems, plečiame savo duomenų bazes ir judame nauja, decentralizuota kryptimi, kaip tvirtina daktaras Benas Goertzelis ar kiti šios srities specialistai. Juk bet kokiu atveju mes negalime suvaldyti gamtos. Galime iš jos tik mokytis.
Pabaigoje noriu pasidalyti akimirka, kuri man padėjo aiškiai pajusti pokyčius ir suprasti, kodėl šios technologijos atsirado ir kam jų reikia. Vieną dieną eidamas gatve prasilenkiau su mažu berniuku, kuris ėjo drauge su tėčiu. Berniukas paklausė: „Tėti, ar norėtum nuskristi į Mėnulį?“ Tėvas nusišypsojo ir atsakė: „Manau, kad taip. O tu?“ Berniukas pakėlė galvą į giedrą dangų, giliai įkvėpė ir su neįtikėtinu entuziazmu ištarė: „Aš tai labai, labai noriu…“ Berniuko aistra įkvėpė mane patį, primindama apie jaunų žmonių veržlumą ir entuziazmą. Nebijokime dirbtinio intelekto, priešingai, būkime atviri naudoti šią technologiją, kad galėtume padėti ateities kartoms pasiekti tvarų ir išmintingą gyvenimą gerbiant gamtą ir mylint mus supančią gyvybę šioje ar kitose planetose.
Kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užnuodyta paskutinė upė, kai bus sugautas paskutinis paukštis, tik tada jūs suprasite, kad pinigai nevalgomi.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | Specialusis leidinys LT | 2023 (08/09)
