Novatoriški šviesos šaltiniai – puslaidininkiai šviesos diodai (šviestukai) – specialistų šiuo metu pripažįstami efektyviausia ir pažangiausia apšvietimo technologija. Tačiau eiliniam vartotojui, kuris apšvietimą dažniausiai renkasi vertindamas tik pardavimo kainą, o ne eksploatacijos ekonomiškumą, ji vis dar atrodo per brangi. Tačiau pažangi technologija ne visada garantuoja gerą kokybę.
Sprendimas taupantiesiems energiją ir pinigus
Vienas pagrindinių šviesos diodų technologijos privalumų, anot Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto prof. Artūro Žukausko, yra būtent energijos taupymas. Skirtingų šviesos šaltinių efektyvumą ir taupumą tiksliausiai parodo jų šviesinis efektyvumas, matuojamas liumenais vatui (lm/W), t. y. skaičiuojama, kokį šviesos srautą (lm) galima išgauti iš vieno vato elektros galios (W). Įprastinės kaitinamosios lemputės efektyvumas – 10–15 lm/W, fluorescencinių lempų – 70–90 lm/W, metalo halogenidų lempų – 80 lm/W, o pažangiausių šviesos diodų šiuo metu siekia net 140 lm/W.
Kokybiškų šviesos diodų gamyba – gana brangus technologinis procesas, todėl ir jų kaina bent kol kas yra kelis kartus didesnė nei įprastų vadinamųjų taupiųjų lempučių. „Vartotojui atrodo per brangu už lemputę mokėti 30 litų, neįvertinama tai, kad ji veiks iki 100 tūkst. valandų ir naudos 10 kartų mažiau elektros energijos negu įprasta kaitinamoji lemputė. Dauguma mato tik tai, kad šviesos diodų lemputė – dešimt kartų brangesnė, neįvertina to, kad kokybiški šviestukai nelinkę perdegti – juos paprastai prireikia keisti kartu su šviestuvu, kai šis tiesiog nusidėvi ar nusibosta“, – komentavo prof. A. Žukauskas.
Prieš šviesos diodų ekonomiškumą ir efektyvumą užsimerkia net ir kai kurie specialistai, pasirinkdami pigesnį, bet ne tokį taupų produktą.
Per maža dėmesio kokybei
Ne mažiau nei kaina vartotojui, prof. A. Žukausko teigimu, turėtų rūpėti ir šviesos diodų kokybė.
„Įprastų kaitinamųjų lempų veikimo trukmė gali skirtis du kartus – jos veiks 1 ar 2 tūkst. valandų, o šviesos diodų technologija vis dar tobulinama, tad šviestuvų ilgaamžiškumas ypač priklauso nuo gamintojo. Abejotinos kokybės šviesos diodų veikimo trukmė vietoj žadėtų 50–100 tūkst. valandų gali tesiekti 2 tūkst. valandų. Tad labai svarbu pasirinkti patikimą gamintoją“, – komentavo pašnekovas.
Kartais atsitinka ir taip, kad šviesos diodai veikia ilgiau nei juos valdanti elektronika. „Gamintojas garantuoja diodų veikimą, bet neįvertina to, kad prastos kokybės maitinimo šaltinis tarnaus ne daugiau kaip 10 tūkst. valandų. 100 tūkst. valandų veikianti buitinė elektronika apskritai dar nesukurta“, – atkreipė dėmesį VU mokslininkas.
Įgyvendinant svarbius projektus arba vykdant viešuosius pirkimus, A. Žukausko teigimu, pravartu pasitelkti naujų apšvietimo technologijų žinovus, nes įsigyjant šviestukus ypač svarbu žinoti, kokių kokybės sertifikatų reikalauti ar kokiais kokybės standartais remtis. „Galima pateikti ne vieną pavyzdį, kai nepagalvojama apie šviestuvų ilgaamžiškumą arba parenkamos netikusios spalvos. Ypač skaudus neprofesionalumo padarinys – netikusiai apšviesti vertingi pastatai. Pavyzdžiui, netinkamai apšvietus Briugės (Belgija) senamiestį, teko grįžti prie senosios natrio lempų technologijos. Pasirinkta melsva dienos šviesos spalva visiškai netiko prie raudonų plytų pastatų, jie tapo tamsūs, neliko raudono atspalvio“, – komentavo specialistas.
Akiratyje – ekologinės problemos
Nors šviesos diodų technologija pripažinimą pelnė dėl taupumo ir lankstumo, jos pritaikymo įvairovė pakoregavo gyventojų vartojimo įpročius. Kinijoje elektros sąnaudos, pradėjus plačiai naudoti šviestukus, tik išaugo – kinai masiškai apšvietė namų sienas, tiltus, įvairius pastatus. Augantis dirbtinio apšvietimo naudojimas sukėlė kitą – šviesos taršos – problemą. Aplink apšviestus miestus dėl šviesos taršos ėmė nykti ištisos naktinių gyvūnų rūšys.
Kai kuriose šalyse, anot prof. A. Žukausko, buvo priimti šviesos taršos standartai – pagrindinis jų reikalavimas, kad šviesa nesklistų aukščiau horizonto. Tokie standartai galioja kai kuriose JAV valstijose, Čekijoje. „Iš esmės šviesos diodų standartai dar tik kuriami, ši nauja technologija visų galimybių neišnaudoja“, – sakė pašnekovas.
Vis populiarėja naktiniam apšvietimui naudojami aukštos spalvinės temperatūros balti šviestukai, kurių spektre yra stiprus mėlynas komponentas. Pasirodo, tokia „moderni“ šviesa yra žalinga. „Nustatyta koreliacija su krūties ir prostatos vėžiu, nes mėlyna šviesa sutrikdo žmogaus cirkadinį (miego ir budrumo) ciklą, kurio reguliatorius yra hormonas melatoninas. Jis – stipriausias natūralus onkostatinis agentas“, – paaiškino prof. A. Žukauskas.
Svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalvą, bet ir išdėstyti šviestuvus. Būtina, kad vakare šviesa nepatektų į akis iš viršaus, kad vakarinis apšvietimas būtų blankus – toršerais, stalinėmis lempomis.