Miške paliktos stirtos senų padangų, kažkur išpiltos cheminės medžiagos ar statybų šiukšlės – visi tokie darbai iki šiol, įmonių vadovų teigimu, vyko jų darbuotojų iniciatyva ir be vadovų žinios. Ir baudos buvo skiriamos tik vykdytojams, nes, nors skamba neįtikimai, Aplinkos apsaugos įstatyme iki šiol nebuvo numatyta galimybė atsakomybėn patraukti ir juridinius asmenis, nebuvo reglamentuotos jiems skirtinos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus.
Bet nuo šiandien įsigalioja situaciją keičiantys Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai.
Aplinkos apsaugos įstatyme dabar yra nauja speciali juridinių asmenų atsakomybės procedūra – aplinkosaugos pažeidimų nustatymo, nagrinėjimo, sankcijų skyrimo taisyklės, sprendimų apskundimo tvarka. Pinigines baudas skirs aplinkos apsaugos pareigūnai, jų sprendimai galės būti skundžiami administraciniam teismui. Šiame įstatyme išdėstyta 70 pažeidimų sudėčių – už atliekų ir pakuočių tvarkymo reikalavimų pažeidimus, teršalų išmetimus į aplinką, cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus, ūkinės veiklos vykdymą neturint leidimo, aplinkos monitoringo, aplinkosaugos ženklinimo reikalavimų pažeidimus. Dauguma pažeidimų suformuluoti perkeliant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus nustatyti efektyvias ir atgrasančias sankcijas. Už juridinių asmenų padarytus pažeidimus nustatytos baudos nuo 30 iki 150 000 eurų.
„Ne paslaptis, kad kiekvienas pažeidėjas nuolat bando išvengti atsakomybės. Aplinkosaugos inspektoriai daugybę metų susidurdavo su problema, kai už neteisėtus įmonės veiksmus reikia bausti jos darbuotojus, o šie teigia esantys nekalti, neva įmonės vadovas liepė taip elgtis. Galėtum atsakomybėn traukti vadovą, tačiau ir šis dažnai būna parašęs įgaliojimą kuriam nors darbuotojui būti „atsakingu už aplinkosaugą“. Neabejoju, kad naujasis teisinis reglamentavimas išspręs panašaus pobūdžio problemas, o nemenkų baudų skyrimas juridiniams asmenims sumažins jų daromų pažeidimų skaičių“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos apsaugos įstatymas pagal jo reguliavimo tikslus ir turinį yra „skėtinis“ – jis nustato teisinės atsakomybės pagrindus. Kartu su juo buvo patvirtintas visas paketas įstatymų, kuriais praplėstos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių, valstybinių miškų pareigūnų, saugomų teritorijų pareigūnų galios, suvienodintos teisinės sąvokos, tiksliai apibrėžti reikalavimai, kuriuos pažeidus baudžiamas bus juridinis asmuo.
Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, taip pat pakeistos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos monitoringo, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo, Cheminių medžiagų ir preparatų, Jūros aplinkos apsaugos, Miškų įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės gelmių įstatymo nuostatos.
AM inf.
