Galimybė inicijuoti valdžios institucijų dokumentų atvėrimą aplinkos viceministrei Rėdai Brandišauskienei buvo didžiausias akstinas priimti siūlymą tapti viena Aplinkos ministerijos vadovių. Teisininkė įsitikinusi – ta tvarka, kai informacijos ieškoma klausiant institucijų, o šios atsako po 20 darbo dienų – paveldėta iš analoginio pasaulio, tai – iš paskos besivelkantis teisinis reguliavimas ir įprotis. Gi mūsų gyvenimas jau nemaža dalimi persikėlė į skaitmeninę erdvę, todėl turime išnaudoti jos suteikiamas galimybes.
Mintis, kad dalį egzistuojančių problemų galėtų padėti spręsti valdžios institucijų dokumentų ir duomenų viešinimas, R. Brandišauskienei kilo rengiant pranešimą vienai konferencijai kultūros paveldo ir žmogaus teisių tema. Įkvėpė, anot viceministrės, beprecedenčiai demokratišku ir novatorišku būdu – plačiai diskutuojant visuomenei – parengto Islandijos Konstitucijos projekto (2013 m.) nuostata, pagal kurią visi valdžios institucijų dokumentai turi būti vieši – juk šiandien technologijos tai leidžia.
„Visi dokumentai turi būti vieši, išskyrus valstybines, tarnybines ar komercines paslaptis, – aiškino R. Brandišauskienė. – Patikėjau šia idėja. Kaip teisininkė supratau, ne tik kad taip turi būti, bet kad taip jau turėjo būti. Ir kartu supratau, kad tai galėtų būti proveržis. Sąmoningumui, pažeidimų prevencijai ir visuomeninės kontrolės efektyvumui. Esu tikra, kad tai atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius bei lūkesčius. Juk jei viena valdžios institucija šiandien atvertų savo dokumentus, niekas turbūt net neklaustų, kodėl ji taip padarė. Veikiau visi klaustų, kada pagaliau kitos institucijos tai padarys.“
R. Brandišauskienės entuziazmą palaikė ir į ministerijos vadovybės komandą ją pakvietęs ministras Kęstutis Navickas, tad užduotį viceministrė galėjo įtraukti į prioritetinių darbų sąrašą. Ir nors pirmaisiais mėnesiais ministerijos vadovybės darbotvarkėje dominavo „gaisrų gesinimas“, taip pat imtasi dirbti ir dėliojant strateginiams tikslams pasiekti reikiamus žingsnius.
„Jau suplanuota artimiausiu metu atverti vieną pagrindinių informacinių sistemų – „Infostatybą“, kurioje kaupiami ir apdorojami duomenys apie statybos būklę nuo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo iki statybos proceso procedūrų užbaigimo. Dabar skaičiuojama, ir gali būti, kad per šiuos metus pavyks tai įgyvendinti didele dalimi.
Visų pirma ketinama užtikrinti, kad būtų sudaryta vieša prieiga ir būtų matomi statinių techniniai projektai, juos derinę savivaldybių ir statybą leidžiančius dokumentus išdavę tarnautojai, derinimo metu teiktos pastabos. Jau esame suderinę tai su architektų profesine savivalda ir asmens duomenų apsaugos specialistais. Viena vertus, viešumas yra atsakingo institucijų darbo garantas, jis tiesiogiai susijęs su pažeidimų, neatsakingų sprendimų bei nesąžiningos konkurencijos prevencija. Kita vertus, informacija yra atskaitomybės ir efektyvios visuomeninės kontrolės įrankis. Dar daugiau, viešumas – tam tikra netinkamai pareigas vykdančių tarnautojų atsakomybės forma. Tai galimybė analizuoti procesus bei nustatyti pasikartojančias ydingas situacijas, sistemines problemas ir jas spręsti, pasitelkiant aktyvią pilietinę visuomenę kaip išteklių.
Viešai prieinama informacija sudarys galimybes ir tuo pačiu įpareigos visuomenės narius realiai pasinaudoti privataus ar viešojo intereso gynybos priemonėmis per teisės aktų nustatytus terminus – kuomet iš tiesų galima ką nors pakeisti, o ne kelti savitikslį skandalą. Iš praktikos gerai žinau, kad informacijos neturėjimas yra viena didžiausių kliūčių efektyviai teisių gynybai, neteisėtų sprendimų ginčijimui. Patogia forma gauti informaciją apie konkrečios statybos sprendinius iki šiol būdavo įmanoma tik per teismą, kuriame keliami statybos teisėtumo klausimai. Tuo tarpu savalaikė prieiga prie informacijos galėtų lemti, kad poreikis kreiptis į teismą apskritai nekiltų“, – komentavo R. Brandišauskienė.
Viceministrė pažymėjo – kalbant apie atvirus duomenis svarbiausia yra tai, kad jie susiję su valdžios institucijų atvirumu bendrai.
„Kartais ir man pačiai atrodydavo iš išorės – iki pradedant dirbti ministerijoje – kad labai neaišku, kas ir kaip ten daroma, kaip priimami sprendimai, ar praktika nuosekli. Ne visuomet būdavo paprasta gauti prašomą pateikti informaciją, – sakė viceministrė. – Jeigu mes pasakome, kad esame atviri, viešiname visus paslapties statuso neturinčius dokumentus, tai yra esminis žingsnis pasitikėjimo link. Tuo pačiu sustiprinamas institucijų ir tarnautojų įsipareigojimas prieš visuomenę veikti pagrįstai ir nuosekliai. Galbūt kažkas ras klaidą, atkreips dėmesį, kritikuos ar padės spręsti. Tikėtina, kad net ir skandalo statusą įgyjančios situacijos bus labiau pagrįstos. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad viešojoje erdvėje ypatingai eskaluojama kokia nors konkreti situacija, nors bendrame kontekste toks dėmesys nėra adekvatus. Manau, kad tai nulemta aplinkybės, jog informacija apie bendrą kontekstą tiesiog nėra prieinama.“
Šiuo metu Aplinkos ministerija ieško galimybių, teikia paraiškas gauti lėšų vidinės ministerijos dokumentų valdymo informacinės sistemos funkcionalumui plėsti. Anot viceministrės, tai reikalinga ne tik siekiant taupyti popierių, bet ir sudarant prieigos iš išorės galimybę. Pavykus rasti finansavimą, tokia galimybė galėtų būti užtikrinta per artimiausius kelerius metus.
„Esu tikra, kad atvirumas yra būtina pasitikėjimo prielaida, – sakė viceministrė. – Mūsų valstybėje vis dar ypatingai trūksta pasitikėjimo institucijomis, tai pabrėžiama ir skaičiuojant Lietuvos laimės indeksą. Todėl esame užsibrėžę dirbti pasitikėjimo didinimo linkme. Su tuo susijęs ne tik duomenų atvėrimas, bet ir kiti ministerijos veiklos būdų pagerinimai. Pavyzdžiui, stipriname dialogą su socialiniais partneriais, įtraukiame skirtingas interesų grupes į atvirą diskusiją dėl ministerijos sprendžiamų klausimų. Kaip pavyzdys paminėtini socialinių partnerių „atvirų durų“ penktadieniai, kurių metu pristatome ministerijos veiklą ir sudarome galimybes visuomenei kelti rūpimus klausimus, išsakyti kritiką bei pasiūlymus pasirinktomis temomis.“
