Dėl Lietuvoje paskelbto karantino lietuviai namuose praleidžia daugiau laiko nei įprasta. Per pastaruosius du mėnesius jie tapo ne tik laisvalaikio, bet ir darbo vieta tiek šeimoms, tiek vieniems gyvenantiems asmenims. „YIT Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa rodo, kad dalis namuose likusių tautiečių dažniau pastebi ne tik namų privalumus, bet ir tapo jautresni ne vienam trūkumui – penktadalis planuoja atsinaujinimą, o šeštadalis jaunimo svarsto ir apie naują būstą.
„YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė pastebi, kad nors didžioji apklaustųjų dalis bendrai patenkinti savo namais, paprašyti įvardinti trūkumus, dažniausiai minėjo vietos daiktams laikyti stoką (27 proc.), patogios vietos darbui trūkumą (19 proc.) ir balkono ar terasos neturėjimą (18 proc.)
„Savo namais patenkinti 69 proc. apklaustųjų, tačiau mažiausiai jais džiaugiasi žmonės iki 34 metų amžiaus – 15 proc. jų teigė, kad per karantiną pasitenkinimas gyvenamąja vieta smuko, tiek pat jų planuoja ieškoti naujo erdvesnio būsto. Jaunimas kritiškesnis ir savo būsto trūkumams – priekaištų neturėjo vos penktadalis. Tai gali būti susiję su tuo, kad pirmoji gyvenamoji vieta dažnai būna nuomojama arba įsigyjama objektyviai vertinant savo finansines galimybes. Žvalgantis naujų namų – butas taps investicija labiau atliepiančia ateities poreikius“, – sako ji.
Nors lietuviai akcentuoja sandėliavimo bei daiktų laikymo sprendimų trūkumą, negaili kritikos virtuvių patogumui, J. Vilkenė svarsto, kad tai neturėtų pakeisti tendencijos rinktis atviresnių erdvių būstus.
„Kiekvienas sandėliukas ar vadinamasis „tamsus kampas“ mažina būsto erdvę, todėl tikėtina, kad šios problemos bus sprendžiamos ne skaidant būstą į atskiras patalpas, bet efektyviau išnaudojant bendrą erdvę. Kad ji svarbi rodo ir tai, jog penktadalio 25–34 m. amžiaus apklaustųjų netenkina vaizdas pro langą, o tiek pat žmonių visose amžiaus grupėse negali reginiu mėgautis balkonuose, kiemuose ar terasose“, – sako J. Vilkenė.
Darbo ir laisvalaikio įpročius lemia amžius
Daugelis karantino metu namus transformavo į savo nuotolinio darbo vietą. J. Vilkenė pastebi, kad atskirus darbo kambarius rasime tik penktadalio lietuvių namuose ir juos dažniausiai turi vyresni nei 55 m. žmonės. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų dažniausiai laiką leidžia svetainėje, jaunesniems respondentams ji tapo ir pagrindine darbo vieta.
„Apklausa rodo, kad svetainėje karantino metu dirba daugiau kaip trečdalis 25–54 amžiaus grupės žmonių. Tarp visų apklaustųjų labiausiai išsiskiria jauniausi (18–24 m.) apklaustieji – trečdalis respondentų dirba neišeidami iš savo miegamojo. Galima daryti prielaidą, kad darbo vietos pasirinkimas taip pat susijęs su būsto pobūdžiu – jaunesni žmonės gyvena kompaktiškuose butuose, todėl galimybių turėti atskirą darbo vietą nėra. Net 41 proc. 18–24 m. amžiaus žmonių teigė, kad patogios darbo vietos trūkumas – didžiausias karantino metu pastebėtas namų minusas“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Vilkenė.
Ji pastebi, kad tiek būsto vertinimas, tiek laisvalaikio veikla priklauso nuo respondentų amžiaus – tai yra pagrindinis skirtumus apklausoje lemiantis kriterijus.
„Paklausti, kaip karantino metu leidžia laisvalaikį, daugiau kaip du trečdaliai 65–74 m. respondentų įvardijo individualias veiklas, tokias kaip skaitymą ar kūrybą. O per 70 proc. 25–54 m. amžiaus žmonių laiką skiria šeimos nariams ar namiškiams. Būtent šios veiklos populiariausios visose amžiaus kategorijose – jas paminėjo per pusę visų respondentų“, – pasakoja specialistė.
Su bendruomene tapatinasi vyresni ir gyvenantys vieni
Kad namai galėtų būti jaukesni, sutinka beveik pusė apklaustųjų, tačiau kol kas jie nieko keisti neplanuoja. Dar trečdalis jau skyrė ar planuoja skirti lėšų pokyčiams.
„Du iš penkių respondentų teigė, kad karantino metu svarstė apie namus bei jų interjerą – planavo, ką būtų galima atnaujinti, ar galvojo apie naują būstą. Aktyviausiai namus atnaujinti planuoja 25–54 m. amžiaus grupei priklausantys respondentai – tokiais planais dalijasi trečdalis jų. Abejingiausi pokyčiams jaunesni gyventojai, kurių vos 7 proc. planuoja investicijas – tikėtina, kad gyvendami nuomojamuose būstuose, jie nesuinteresuoti investuoti“, – sako J. Vilkenė.
Imdamiesi pokyčių namuose, daugiausiai dėmesio (26 proc. atsakiusiųjų) lietuviai skyrė įvairioms interjero detalėms – nuotraukų rėmeliams, kilimams ir kt. Kai kuriuos pokyčius lėmė ir sezoniškumas – pavyzdžiui, vienas iš keturių respondentų teigė skyręs dėmesio augalams. Tuo užsiėmė per 35 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o jaunimas (14 proc.) labiau rūpinosi patogiais darbo baldais.
„Per karantiną lietuviai daugiau laiko praleido šalia kaimynų, tačiau daugelis jų (51 proc.) išlaikė santūrius ir gerus santykius su jais. Kad išaugo trintis su aplink gyvenančiais žmonėmis nurodė vos 5 proc. respondentų. Vis dėlto aktyviai su kaimynais bendrauti linkę vyresni nei 65 m. amžiaus gyventojai – jų buvo penktadalis. Taip pat su bendruomene labiau tapatinasi žmonės, kurie gyvena vieni (18 proc.) Net 55 proc. jauniausių respondentų (18–24 m.) teigė, kad santykių su kaimynais nebendrauja“, – pasakoja J. Vilkenė.
„YIT Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią apklausą internetu balandžio mėnesį Lietuvoje atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo 500 18–74 metų amžiaus trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų.
