A++ energinio naudingumo klasė. Nauji iššūkiai ir aukštai iškelta kokybės kartelė

Vida Kuzmickaitė

Jau daugiau nei dvejus metus Lietuvoje galioja naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Pastaraisiais metais buvo atnaujinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo kompiuterinė programa į „NRG7“, pakoreguotos skaičiavimo formulės, atnaujinta ir papildyta statybinių produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių lentelė. Visgi kelyje energijos beveik nevartojančių pastatų link atsiranda ir naujų iššūkių. 

Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė akcentuoja, kad naujausi esminiai pakeitimai susiję su pastato sandarumo bandymo išlygomis: „Jeigu pastato sandarumo bandymų metu negalima patekti į dalį patalpų, t. y. dalies pastato šildomų patalpų sandarumo išmatuoti neįmanoma, šių neišmatuotų patalpų tūris neturi sudaryti daugiau kaip 20 % visų šildomų pastato patalpų tūrio.“

Ekspertė pažymi, kad aiškiau apibrėžti ir A, A+ ir A++ energinės klasės skirtumai: A klasei suvartojamas suminis atsinaujinančios pirminės energijos kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 % pastatui šildyti suvartojamos neatsinaujinančios pirminės energijos kiekio, o A+ ne mažiau kaip 40 %, A++ klasei didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija.

Pastarųjų metų iššūkiai, susiję su energine klase

G. Mikšienė pastebi, kad 2022 m. padidėjus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybinių medžiagų,  šildymo ir vėdinimo įrenginių kainoms, vienu didžiausiu iššūkių tampa, kaip pasiekti A++ energinio naudingumo klasę renkantis statybines medžiagas:

„Statytojas (kartais tai būna rangovas, atstovaujantis užsakovo interesams), kuriam nėra iki galo aišku, kas yra energinis naudingumas ir jo pusiausvyra pastato visumoje, taupo termoizoliacinių medžiagų atžvilgiu: mažina sienos, stogo, grindų šiltinamųjų medžiagų storius arba renkasi pigesnes ir neefektyvias medžiagas. Vėliau, užbaigus statybos darbus ir priduodant pastatą, nebepasiekiama A++ energinio naudingumo klasė. Tam ir yra statybos projektas, kuriame yra suskaičiuoti visi rodikliai, kaip pasiekti A++ energinę klasę, kuriais turima vadovautis. Jei vis tik nuspręstų mažinti termoizoliacijos storį, reikėtų konsultuotis su kvalifikuotu specialistu (ekspertu), kuris perskaičiuotų ir patartų, kokias medžiagas pakeisti, kad būtų pasiekta A++ energinė klasė.“

Vėdinimo sistemų gamintojos „Komfovent“ pardavimų inžinieriai išskiria populiarias tendencijas, į kurias būtina atsižvelgti įsirengiant vėdinimo sistemą:

• Kokybiškų įrenginių gamybai naudojami aukščiausių techninių parametrų komponentai, todėl natūralu, kad savikaina išauga.
• Visada yra geriau pasirinkti vėdinimo įrenginį su tam tikra našumo atsarga, tada įrenginys veiks ir tyliau ir suvartos mažiau elektros energijos.
• Dažnai yra nutylimi svarbūs faktai apie vėdinimo įrenginius su plokšteliniais šilumogrąžiais. Tokio tipo vėdinimo įrenginiai veikia efektyviai, tik kai lauke yra teigiama temperatūra. Esant neigiamai temperatūrai, jų šilumogrąžiai užšąla. Užšalimo prevencijai įrenginiuose naudojamas pirminis šildytuvas, kuris sumažina įrenginio efektyvumą, bei padidina elektros sąnaudas. Taip pat plokšteliniai šilumogrąžiai sausina patalpas bei jiems reikalingas kondensato nuvedimas. O vėdinimo įrenginiai su rotaciniu šilumogrąžiu minėtų problemų neturi – jie efektyviai regeneruoja drėgmę, bei gali veikti iki  -30 °C be užšalimo grėsmės. Būtent tokio tipo įrenginiai yra labiau tinkami Lietuvos klimato sąlygoms.

Pažangiausias technologijas derindama su ilgamete patirtimi „Komfovent“ sukūrė gyvenamiesiems namams skirtą vėdinimo įrenginių seriją „DOMEKT“.

„Komfovent“ nuotr.

Siekiant A++ sertifikato svarbu išvengti klaidų 

Pastatų energinio naudingumo ekspertė teigia, kad individualių namų ar daugiabučių statytojai, perkantys statybinius gaminius, turėtų reikalauti, jog pardavėjas/tiekėjas pateiktų ne tik sąskaitos apmokėjimo-gavimo kvitus, bet ir gaminių eksploatacinių savybių deklaracijas (ESD): 

„Kai kuriuos duomenis galime atsisiųsti tiesiogiai iš gamintojo internetinės svetainės (pavyzdžiui, polistireninio putplasčio, mineralinių vatų, įvairių statybinių medžiagų blokelius, įrangos techninius rodiklius). Tačiau didelė bėda išlieka langų/durų ESD dokumentacija. Dažniausiai langų gamintojai surašo neteisingą arba ne iki galo informatyvią ESD, kaip reikalauja „EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 305/2011 (3 priedas)“. Užsakovas, gavęs iš pardavėjo/tiekėjo langų dokumentus, kreipiasi į ekspertą ir pateikia langų ar durų ESD nežinodamas ar ji teisinga. Ekspertas, išanalizavęs gautą EDS, paprašo užsakovo patikslinti arba papildyti pateiktą dokumentą. Vėliau paaiškėja, kad langų EDS išdavusi įmonė nebeegzistuoja. Tokiu atveju pateikta deklaracija atmetama (dokumentas netinkamas sertifikavimui) ir A++ klasė tikrai nebus pasiekta.“

Įsigaliojus A++ energinei klasei sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės, atitinkamai statiniams būtini efektyvesni langai ir durys. Šiluma ir sandarumas yra pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos vertinamas statinio energinis efektyvumas. Renkantis langus ir duris A++ klasės pastatui, svarbiausia atkreipti dėmesį į elementus, kurie sudaro šių gaminių šilumos perdavimo koeficientų (U) vertę. Vienos didžiausių medinių langų ir durų gamintojų Lietuvoje „Megrame medis“ direktorius Donatas Balsiukas teigia, kad renkantis medinius langus, būtina atsižvelgti į lango profilio storį, stiklo paketo konstrukciją, lango tarpinių kiekį bei jų kokybę.

Šiluma ir sandarumas yra pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos vertinamas statinio energinis efektyvumas. Renkantis langus ir duris A++ klasės pastatui, svarbiausia atkreipti dėmesį į elementus, kurie sudaro šių gaminių šilumos perdavimo koeficientų (U) vertę.

„Megrame medis“ nuotr.

Specialistė išskiria ir dar vieną pasitaikančią klaidą – projekto sąlygų nesilaikymą perkant šildymo arba vėdinimo įrangą. Dažniausiai neatkreipiamas dėmenys, koks nurodytas šiluminio siurblio skaičiuojamasis sezoninis naudingumo koeficientas SCOP arba rekuperatoriaus naudingumo koeficiento η ir SPI vertės. Šie rodikliai turi būti pagrįsti bandymais patvirtinančiuose dokumentuose: rekuperatoriaus pagal „LST EN 13141-7:2011“ ir/arba „LST EN 308:2001“, o šilumos siurblių – „LST EN 14511-3:2013“.

„Statytojas, nesilaikydamas projektavimo užduoties, perka pigiausią ir dėl to dažnai neefektyvią įrangą, o vėliau ekspertas sertifikuodamas pastatą gali atmesti pateiktą dokumentaciją, nes įranga neatitinka keliamų reikalavimų“, – perspėja G. Mikšienė.

„Statytojas, nesilaikydamas projektavimo užduoties, perka pigiausią ir dėl to dažnai neefektyvią įrangą, o vėliau ekspertas sertifikuodamas pastatą gali atmesti pateiktą dokumentaciją, nes įranga neatitinka keliamų reikalavimų“, – perspėja atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė.

Asociatyvinė Unsplash nuotr.

PAROC sprendimai A++ energinės klasės pastatams

Kalbant apie šilumos izoliaciją A++ pastatams reikėtų išskirti natūraliai tvarią akmens vatos izoliaciją ir PAROC sukurtus efektyvius pastatų šiltinimo sprendimus. Iš natūralios, nedegios žaliavos gaminama akmens vatos izoliacija pasižymi unikaliu naudingų savybių deriniu.

PAROC yra parengusi daug šiltinimo sprendinių atskiroms pastato atitvaroms su statybinės izoliacijos gaminiais. Bene populiariausi, dažniausiai naudojami yra stogo ir sienų šiltinimo sprendimai. 

Šlaitinio stogo šiltinimas

Stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento vertė U=0,109 W/m²K 

Daugiau informacijos ir daugiau sprendimų: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/slaitiniai-stogai-ir-palepes/slaitiniai-stogai 

Pastaba: stogo konstrukcijos sandarumui užtikrinti būtina orą ir garus izoliuojančio sluoksnio siūles suklijuoti.

Palėpės šiltinimas

Palėpės konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento vertė U= 0,114 W/m2K

Daugiau informacijos ir daugiau sprendimų: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/slaitiniai-stogai-ir-palepes/palepes 

Pastaba: palėpės konstrukcijos sandarumui užtikrinti būtina orą ir garus izoliuojančio sluoksnio siūles suklijuoti.

Tinkuojamų sienų šiltinimas 

Sienos konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento vertė U=0,11 W/m²K 

Daugiau informacijos ir daugiau sprendimų: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/tinkuojamos-sienos 

Vėdinamų sienų šiltinimas 

Sienos konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento vertė U=0,11 W/m²K 

Daugiau informacijos ir daugiau sprendimų: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/vedinamos-sienos

Pastaba: trečioje pozicijoje nurodytas tinkas yra naudojamas konstrukcijoms su atviromis vertikaliomis siūlėmis.

Techniniai A++ klasės reikalavimai 

Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo su A++ energine klase:

 1. Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.). Tokiuose pastatuose įrengiami šiluminiai siurbliai, skirti pastatui šildyti (su galimybe pastatą vėsinti), ir papildomai (bet nebūtinai) saulės fotovoltinės jėgainės.

2. Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc. (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 68 proc.), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³. 

3. Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia, kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims. Taip pat reikalingi efektyvesni langai (stoglangiai), durys (vartai). 

Kaip pasakoja G. Mikšienė, siekiant A ++ klasės, saulės elektrinė nėra būtina, bet tada būtinas aukštų parametrų šilumos siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP. Taip pat karštam vandeniui ruošti rekomenduotina vietoj kombinuoto tūrinio šildytuvo montuoti karšto vandens tūrinį šildytuvą be elektrinio teno, taip išvengiant didesnio elektros suvartojimo. 

Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje. Vadinasi, reikia pasirinkti tokias termoizoliacines medžiagas, kurių deklaruojama šilumos laidumo koeficiento vertė λds (W/(m²∙K)) yra žemiausia.

Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik taisyklingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. pastato architektūra – konstrukcijos su šiluminiais tilteliais ir efektyvi pastato inžinerija (šildymas, vėsinimas, karšto vandens ruošimas, vėdinimas, atsinaujinantys šaltiniai).

‎Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y. papildomas šilumos šaltinis oras-vanduo ar oras-oras ir papildomai vietinė arba nutolusi saulės elektrinė. 

Užtikrinama nauja pastatų kokybės kartelė  

Studijos „Roda Architects“ vadovo, architekto Ryčio Kaminsko manymu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo. Atvirkščiai, architektai Lietuvoje sukuria labai geros kokybės architektūrą. Ypač daug įdomių sprendimų yra individualių namų architektūroje.“ 

„Nežinau, ką reikia daryti blogai – arba ką specialiai daryti blogai, kad neįgyvendintum A++ klasės reikalavimų, kurie yra iškelti statytojams“, – įsitikinęs architektas Rytis Kaminskas.

Asociatyvinė Unsplash nuotr.

R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas. Dėl to brangstančios energijos kainos gana švelniai koreguoja tokiuose namuose gyvenančių šeimų biudžetus.“

‎‎Pašnekovas įsitikinęs, kad pagrindinė sritis, kurioje šiandien reikėtų kelti kokybės kartelę, – žmonių mąstymas ir supratimas apie tai, kas yra komfortiškas, tvarus ir energiškai efektyvus namas. 

„Valstybė, reglamentuodama statybas, brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius. Nežinau, ką reikia daryti blogai – arba ką specialiai daryti blogai, kad neįgyvendintum A++ klasės reikalavimų, kurie yra iškelti statytojams“, – svarsto daugiau nei dešimtmetį pasyvių ir energiškai efektyvių namų projektavimo srityje besispecializuojantis architektas bei pabrėžia, kad ypač svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad būtų gautas statybas leidžiantis dokumentas.

• Temos: A++ energinė klasė, A++ energinio naudingumo klasė, Vėdinimo įranga