Europos investicijų bankas patvirtino visas Lietuvos pateiktas investicines kryptis ES Modernizavimo fondo paramai gauti. Skirta suma – 180 mln. eurų, iš kurių 85 mln. Lietuvą pasieks dar šiais metais.
Investicijos bus skirtos elektromobilių skatinimui, švaresnių technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonėse, centrinės valdžios pastatų modernizavimui didinant jų energetinį efektyvumą bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumams plėtoti.
„Modernizavimo fondo investicijos į pastatų energinį efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius prisidės ne tik prie klimato kaitos švelninimo ir mažesnio išmetamo šiltnamio dujų kiekio, bet ir taip reikalingos nepriklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Elektromobilių skatinimui fiziniams ir juridiniams asmenims iki 2026 m. numatoma skirti 50 mln. eurų. Tikimasi, kad investavus šias lėšas Lietuvoje papildomai bus įsigyta daugiau kaip 14 tūkst. elektromobilių.
Pramonės įmonėms, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, numatytos investicijos į švaresnes gamybos technologijas ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimui. Tam iš viso numatyta 40 mln. eurų.
Investicijos į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus sieks 50 mln. eurų. Tikimasi, kad įgyvendinus šiuos projektus iki 2027 m. bus sukurti 65 MW žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai.
Centrinės valdžios pastatams modernizuoti numatytas 40 mln. eurų finansavimas. Investavus šias lėšas iki 2027 metų pabaigos, planuojama atnaujinti apie 115 tūkst. kv. m ploto pastatų.
Siekiant sparčiau tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, dar 2021 m. patvirtintos modernizavimo fondo investicinės schemos savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui (modernizavimui) – 20 mln. eurų, taip pat neariminei žemdirbystei skatinti – 30 mln. eurų.
Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. laikotarpiu gali siekti daugiau kaip 700 mln. eurų.
ES Modernizavimo fondą, kaip ir nacionalinę Klimato kaitos programą, sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos. Be Lietuvos šio fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
Kvietimus pasinaudoti fondo parama 2022 m. antrame pusmetyje skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Šaltinis: Aplinkos ministerija
