„Kaunas atsigauna“ tampa kone priežodžiu pastaruoju metu, o netiesioginėse lenktynėse su Vilniumi Kaunas, panašu, įgauna vis daugiau pranašumų. Remiantis studentų apklausomis, miestas yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis studijas. Kokie Kauno argumentai, viliojant studentus, yra stipriausi? Atsakymus pateikia kauniečiai ir kitų miestų gyventojai, studijuojantys Kauno technologijos universitete (KTU), dirbantys Kauno savivaldybėje, antrojo Lietuvos miesto patriotai.
1. Kompaktiškas
Atsikrausčius į Kauną galima pamiršti automobilių spūstis kamščiuose, varginančias ilgas keliones autobusais ar brangias taksi paslaugas. Viskas, ko reikia, čia yra vienoje vietoje, o miesto centrą nesunkiai galima apeiti pėsčiomis. Nuolat plečiamas dviračių takų tinklas bei nebrangios ir lengvai prieinamos jų nuomos paslaugos leidžia greitai pasiekti nuo Kauno nutolusias vietas.
„Tik atvykęs į Kauną dažnas maloniai nustemba – čia patogūs dviračių takai, pigus miesto transportas ir daugybė vietų praleisti laiką, kurių vis daugėja“, – teigia Lukas Kijauskas, KTU absolventas, Studentų atstovybės prezidentas.
2. Ekonomiškas
„Kaunas tikrai turi ką pasiūlyti jaunam žmogui. Gyvenimo bei studijų kokybė čia nė kiek ne prastesnė nei daugelyje Europos miestų“, – teigia KTU Rinkodaros departamento vadovas Gediminas Dapkus.
Žemesnės nei sostinėje gyvenimo ir pramogų kainos – itin svarbus aspektas studentams, ypač studijų pradžioje. Retam jaunuoliui studijų metu, dar neįgijus reikiamos kvalifikacijos, pavyksta gauti gerai apmokamą darbą, todėl „nesikandžiojančios“ būsto nuomos ar viešo maitinimo kainos tampa svariu argumentu.
Statistiniai duomenys rodo, jog, lyginant su Vilniumi, Kaune gyventi ekonominiu požiūriu labiau apsimoka: nuoma čia apie 57 proc. pigesnė, o pavalgyti restorane galima išleidžiant apie 9 proc. mažiau.
3. Kultūringas
Kauno pasirengimo tapti 2022 m. Europos kultūros sostine darbai yra tik viena iš priežasčių, kodėl miestas šiuo metu tiesiog pulsuoja kultūra. Nuolat augantis įvairių kultūros renginių – parodų galerijose ir netradicinėse erdvėse, fotografijos ir dizaino, šokio festivalių – skaičius, koncertai ir renginiai sudaro galimybes kiekvienam turiningai leisti laisvalaikį. Beje, „Laisvės piknikas“ taip pat vyksta Kaune.
Kaunas – tai ne tik nemokami kino seansai po atviru dangumi, ekskursijos, supažindinančios su Europos paveldo ženklu pažymėta architektūra, gatvės menas ir grafiti. Kauno kultūrinio gyvenimo dienoraštį galima rasti „Facebook“ socialiniame tinkle, tačiau norintieji pajudėti šiuolaikinės sostinės ritmu („laikinoji“ sostinė Kaunui – nebetinkamas apibūdinimas) turėtų nepatingėti atvykti čia.
4. Jaunas
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, Kaune praėjusį rudenį studijavo 37 121 studentas, 1788 jų – iš užsienio. Visoje miesto populiacijoje studentai sudaro 12 proc., o kartu su Kauno universitetų tyrėjų ir dėstytojų bendruomene tai reiškia, jog publika antrajame Lietuvos mieste – labai išsilavinusi, atvira ir inovatyvi.
„Studentiškas miestas pirmiausia reiškia miesto gyvenimo dinamiškumą, viešų erdvių gyvumą, patrauklumą jaunam žmogui, skirtingumo buvimą ir galimybes savirealizacijai“, – teigia Donatas Večerskis, Kauno miesto tarybos narys.
Pasak Manto Bertulio, įvairių projektų iniciatoriaus, „Kitokių pasikalbėjimų“ autoriaus, Kaune jaunam žmogui atrasti ryšius, įsilieti į įvairią veiklą ar pradėti naują daug lengviau nei, pavyzdžiui, sostinėje.
„Kaunas man yra toks reiškinys, kuriame visiškai atradau save“, – teigia jis. 23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę atvykęs studijuoti viešąją komunikaciją, Kauną vadina pirmąja meile, gražiausiu ir maloniausiu šalies miestu.
5. Augantis
Aktyviai renovuojami pastatai, sudaromos sąlygos mieste patogiai judėti įvairiems eismo dalyviams –pėstiesiems, dviratininkams – bei akivaizdžiai gerėjanti kelių būklė mėgstantiems mieste važinėtis automobiliais yra tik keletas nuolat vystomos miesto infrastruktūros pavyzdžių.
„Kaunas pereina į naują augimo etapą. Čia vyksta intensyvus verslo centrų statybų bumas, o juk verslas neinvestuotų, jei nematytų perspektyvų“, – teigia D. Večerskis.
6. Žalias
Kaunas įsikūręs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakoje. Tiek miesto centre, tiek už jo ribų žaliosios miesto erdvės nesunkiai pasiekiamos.
Visai netoli KTU studentų miestelio esantis Ąžuolynas, kuris užima 84 hektarų plotą, yra didžiausia Europoje ąžuolų giraitė, auganti miesto centre. Į Žaliakalnio ir Aleksoto kalnus, nuo kurių atsiveria miesto panorama galima užkilti istoriniu funikulieriumi, Panemunės šilas – populiari vieta pasivaikščiojimams ir sportui, Pažaislio vienuolynas ir parkas tinka ir gamtos, ir architektūros gerbėjams, ir gurmanams, o Lampėdžių karjero paplūdimys nepakeičiamas karštomis vasaros dienomis.
7. Krepšinio sostinė
Vienintelė Lietuvoje krepšinio komanda, žaidžianti pačiame aukščiausiame lygyje – Eurolygoje – yra būtent Kaune. Daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų talpinanti „Žalgirio“ arena yra didžiausia daugiafunkcinė arena Baltijos šalyse, todėl žiūrovus čia traukia ne tik „Kauno Žalgirio“ rungtynės, krepšinio ar kitų sporto šakų varžybos, bet ir kultūriniai renginiai. „Žalgirio“ arena garsėja kaip viena iš geriausią akustiką turinčių koncertų salių Europoje. Beje, absoliutus arenos talpumo rekordas – 20 517 žiūrovų – priklauso grupei SEL.
8. Talentingas
Kaune studentams siūlomas ne tik platus studijų spektras – nuo inžinerinių, medicinos iki socialinių, humanitarinių mokslų ir menų – bet ir aukščiausio lygio studijos. Ekspertų vertinami dėl aukštos studijų kokybės, darbdavių – dėl jų lūkesčius ir rinkos poreikius tenkinančių specialistų Kauno universitetai kasmet pritraukia vis talentingesnius jaunuolius.
Štai medicinos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete išlieka populiariausiųjų sąrašo viršuje jau kelerius metus iš eilės, nors konkursinis balas siekiantiesiems įgyti šią specialybę yra daugiau nei 8. Studijuoti KTU kasmet renkasi vis daugiau šimtukininkų, o pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičius stabiliai auga (šiemet priimta beveik 4 proc. daugiau nei pernai).
9. Moksliškas
Svajojantiems apie mokslo karjerą ar pelningus startuolius, Kaunas – galimybių miestas. KTU išrastas neinvazinis galvospūdžio matuoklis, išmanioji televizija ir šaldytuvai, pranešantys apie trūkstamus produktus, naujos kartos elementai saulės baterijoms – tai tik keletas tarptautinio pripažinimo ir globalaus pritaikymo sulaukusių Kauno mokslininkų projektų. 2014-aisiais duris atvėrusiame KTU „Santakos“ slėnyje ne tik veikia vienos iš moderniausių Europoje laboratorijų, bet ir kuriasi technologijoms imlus verslas.
Kaune veikia ir pirmasis bei aktyviausias Lietuvoje akademinis startuolių inkubatorius KTU „Startup Space“. Nuo jo įsikūrimo 2012-aisiais, KTU „Startup Space“ gimė daugiau kaip 50 startuolių, kurie minimi tarptautinėse verslo publikacijose ir pritraukia ženklias užsienio kapitalo investicijas.
10. Centre
Kaunas yra geografiniame Lietuvos centre, kuriame susikerta visi svarbiausi tarptautiniai ir vidaus keliai, vedantys į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Baltarusiją, Kiniją. Miestą, keliaujant iš Vakarų Europos, lengva pasiekti tiek sausuma, tiek oru, geležinkeliu; į Kauną teka vidinis šalies vandens kelias.
Didžiosios Europos sostinės iš Kauno pasiekiamos per 2-3 valandas. Kone 20 krypčių keleivius skraidinantis tarptautinis Kauno oro uostas aptarnauja apie 800 tūkst. keleivių per metus, pergabenama apie 110 tūkst. krovinių. Vykstant Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijai, Kaunas – pagrindinis oro uostas Lietuvoje.
Greta oro uosto įsikūrusi Kauno Laisvoji ekonominė zona – viena iš didžiausių Lietuvoje. Dėl palankių verslo sąlygų čia sparčiai kuriasi verslo įmonės; nuo 2005-ųjų čia įsikūrė 24 investuotojai, pritraukta 367 mln. eurų investicijų iš kurių 70 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos.
